3 gruodžio, 2015
Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Teritorijų planavimui – daugiau planingumo

Praėjusį antradienį Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius Savivaldybės vadovams ir Administracijos skyrių vedėjams pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų plėtros apžvalgą. Tikslas – supažindinti su esama padėtimi, įvardyti problemas, susijusias su gana stichišku teritorijų planavimu, kuriam įtakos turėjo Teritorijų planavimo įstatymo suteiktos laisvės, gyventojų užmojai ekonominio pakilimo laikotarpiu, ekonomikos raidos svyravimai ir kitos aplinkybės, bei numatyti perspektyvas, kaip toliau būtų galima planuoti rajono teritoriją.

2011 m. patvirtintas Klaipėdos rajono bendrasis planas, kuriame rajono teritorija suskirstyta į zonas, kiekvienoje iš jų buvo galima įvairi žemės paskirtis. Gyvenamųjų namų statybų plėtros pagreitį įgavo kai kurių miestelių, pavyzdžiui, Dovilų aplinkinės teritorijos. Kūrėsi gyvenamųjų namų bendrijos, kurios statė daug naujų gyvenviečių Klaipėdos priemiestinėje zonoje, iš kurių ne visos sugebėjo susitvarkyti aplinkos, todėl taip ir liko neperspektyvios. Daug geriau būtų buvę, kad miesteliai ir seniūnijų centrai – didesni kaimai – būtų koncentravęsi labiau kompaktiškai – juolab kad tam užtenka vidinių teritorijų, kurios dar gali būti užstatomos. Tuo pačiu būtų saugomi ir istoriniai gyvenviečių centrai. Taip teritorijų plėtra būtų vykusi daug tvarkingiau ir Savivaldybei būtų lengviau ir pigiau užtikrinti tinkamą susisiekimo ir infrastruktūrą, − kaip ir priklauso pagal Vietos savivaldos įstatymą. Be to, stichiškai susikūrusiuose kvartaluose, kur dažnai ir specialiosioms tarnyboms privažiuoti sudėtinga ar net visiškai neįmanoma, neišvystyta arba menkai išvystyta visuomeninė, socialinė infrastruktūra (nėra darželių, mokyklų, sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigų).  Neretai tokiose vietovėse daugiau ar mažiau konfliktuojama ir su pramonės bei žemės ūkio vystytojais.

2015 m. gegužės 28 d. patvirtintas Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, kuris yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, tikslinanti Bendrajame plane nustatytus teritorijų tvarkymo režimo aplinkosaugos reikalavimus. Gamtiniam karkasui skirtos teritorijos, gyvenamosios statybos ir pramonės teritorijos čia jau koncentruojamos atskirose zonose taip, kad nepersipintų viena su kita ir šalintų galimų konfliktų perspektyvas.

Kaip sakė G. Kasperavičius, − Bendrasis planas yra politinis dokumentas, todėl politikai turėtų nuspręsti, kaip toliau turėtų plėtotis atskiros teritorijos, kad jose būtų daugiau tvarkos, daugiau realiais skaičiavimais pagrįstų perspektyvų kurti įvairiapusiškus gyventojų poreikius tenkinančią aplinką.

Šiuo metu rengiamas Infrastruktūros įstatymas ir svarbu nustatyti tinkamas prioritetines teritorijas plėtrai pačioms savivaldybėms, kuriose planuotų investuoti, tiesti kelius ir prisidėti prie inžinerinių tinklų vystymo. Taip pat būtų nustatytos ir neperspektyvios teritorijos, kuriose toks Savivaldybės indėlis būtų daug mažesnis.

Pateikęs pavyzdžių iš Olandijos gyvenamųjų vietovių plėtros, kur itin didelis dėmesys skiriamas istoriškai susiformavusių gyvenviečių kompaktiškai plėtrai, G. Kasperavčius išreiškė viltį, kad ir mūsų situacija dar nėra bloga, galima siekti geresnių rezultatų planingiau tvarkant jau užstatytas teritorijas ir keliant reikalavimus naujoms.

Pagrindiniai pasiūlymai, kuriuos turėtų įvertinti ne tik politikai, bet ir gyventojų bendruomenės ir gyvenamųjų statybų bendrijos, yra mažinti urbanizuotas teritorijas, nustatyti prioritetus pagal realias galimybes ir investuoti tikslingai numatant tolimesnes perspektyvas, o neprioritetinėse plėtros teritorijose nustatyti griežtas infrastruktūros vystymo sąlygas.


29 kovo, 2024

Didieji prekybos tinklai skelbia Velykų sekmadienį durų neatversiantys – sutrumpintu laiku dirbs tik dalis budinčių bei autonominės parduotuvės. Tačiau Vilniaus, […]

28 kovo, 2024

Kitą savaitę Klaipėdos rajono gyventojams bus pasiūlyta dar viena paslauga  – Gyventojo kortelė. Ji bus išduodama nemokamai ir kortelės turėtojams […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

25 kovo, 2024

Siekiant apsisaugoti nuo potvynių uostamiestyje, Klaipėdos savivaldybės meras Arvydas Vaitkus sako, kad tą padaryti galima skiriant dėmesį ne naujų pylimų […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

21 kovo, 2024

Net septynioms Klaipėdos rajone veikiančioms tradicinėms religinėms bendruomenėms įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti paskirstyti 75 tūkstančiai eurų. Taip siekiama prisidėti prie joms […]

21 kovo, 2024

Pradėta unikalaus kultūros paveldo objekto – Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Šiuo metu jau demontuotos tilto perdangos […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

13 kovo, 2024

Artėjantis pavasaris pajūryje vėl paskatins vandens turizmą. Pastebima, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai […]

Potvynis Kretingoje. ELTA / Karolis Bakūnas
13 kovo, 2024

Pastaruoju metu potvyniai Vakarų Lietuvos regione intensyvėja, apima vis naujas teritorijas, todėl net keturios Savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės […]

12 kovo, 2024

Klaipėdos rajono opozicijai dėl „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės įdarbinimo Dovilų etnokultūros centre kreipusis į savivaldybės Antikorupcijos komisiją, politikė teigia, kad jos […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

Alfonso Mažūno nuotr.
7 kovo, 2024

Klaipėdoje duris atveria unikali, nors ir laikina, edukacinė erdvė – Lietuvos medinio burinio laivyno angaras. Ji veikia ,,Memelio miesto“ dalyje, […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo […]

28 vasario, 2024

Klaipėdos rajone duris atveria pirmieji savarankiško gyvenimo namai. Savivaldybė jau pasirašė akreditavimo sutartį su kaimo bendruomene „Smilgynai ir kaimynai“, o […]

26 vasario, 2024

Klaipėdos rajonas ir toliau tęsia paramą Lymanui Ukrainoje. Į miestą partnerį netrukus iškeliaus dar viena humanitarinės pagalbos siunta – du […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]