kovo 18, 2019
Egidijus Vareikis
Tiesioginė demokratija – sprendimas ar grėsmė?

Šį kartą bus apie referendumus ir kitus sumanymus, kurie, kai kurių žmonių teigimu gali būti didžiųjų demokratijos problemų sprendimas.

Tikriausiai visi žinome, kad tiesioginė ir atstovaujamoji demokratija skiriasi. Tiesioginė paprasta – nusprendžia visi, po to visi vykdo sprendimą. Lyg ir miela, bet griozdiška… O ir ne į visos klausimus galima atsakyti tik taip ar ne. Tiesioginę demokratiją sugalvojo graikai, ja glorifikavo romantiškas filosofas Jean Jacques Rousseu, šiandien ji liko Šveicarijoje. Laiminga šalis? Bet ne iki galo. Sako, kad ilgainiui ji išsigimsta į labai vidutinybiškus spendimus. Atstovaujamojoje visi išrenka savo atstovus, kuriems duodame valią spręsti visų vardu. Žymiai efektyviau.

Tačiau ir atstovaujamoji demokratija leidžia sau kartas nuo karto parsikūnyti į tiesioginę, organizuodama referendumus. Žinia, ir mums artėja bent du, vienas labai betarpiškai susijęs su Europos integracija, nes paliečia europinės pilietybės klausimus. Europos integracija nėra tiesioginės demokratijos rezultatas, jokia sutartis nereikalauja ją patvirtinti referendumais, tad referendumai integracijos klusimais Europoje yra veikiau individualių šalių išmonė.

Per pastaruosius 50 metų dabartinės Europos Sąjungos šalyse vyko apie penkios dešimtys su integracija susijusių referendumu – kartais, logiškų, kartais net labai keistų.

Logiškiems galima priskirti 20 referendumų, skirtų patvirtinti (ar nepatvirtinti) šalių prisijungimui prie bendrijos. Du iš jų buvo nesėkmingi – norvegai du kartus balsavo prieš šalies narystę pradžioje bendrijoje, po to sąjungoje. Paraštėse pridurčiau, kad šveicarai 1993 metais pasisakę už tai, kad šalis net nepradėtų glaudesnių santykių su tuometinėmis bendrijomis.

Du kartus balsuota už tai, kad palikti sąjungą. Pirmieji, beje, tai padarė ne britai, o Grenlandija, kuri, būdama Danijos Karalystės dalis, apsisprendė Europos Sąjungai nepriklausyti.

17 kartų vyko referendumai ES sutarčių ratifikavimai tose šalyse, kurių įstatymai tokią procedūrą numato. Keturis kartus prie urnų ėjo danai, aštuoniskart – airiai, dukart prancūzai, po kartą liuksemburgiečiai, ispanai ir Nyderlandų rinkėjai. Beje danai du kartus balsavo dėl Maastrichto, airiai – po du kartus dėl Amsterdamo ir Lisabonos sutarčių – taisė „klaidas“, tai yra antruoju referendumu patvirtino tą, ko nenorėjo tvirtinti pirmuoju. Nereikia pamiršti ir nesėkmingai baigusios gyvenimą Europos Konstitucijos. Referendumu ją parėmė ispanai, bet atmetė prancūzai su visais Nyderlandais. Lietuvoje, kaip pamename konstituciją ratifikavo Seimas. Du kartus žmonėms teko referendumais apsispręsti dėl euro įvedimo. Abu kartus tie žmonės pasakė…. NE. 2000 metais tai padarė danai, o 2003 – švedai.

Minėjau keistus referendumus. 2014 metaus danai balsavo dėl patentų teisės, 2015 metais graikai visuotiniu balsavimu sprendė kaip elgtis finansinės krizės akivaizdoje. Net pora keistų referendumų vyko 2016 metais. Vengrai sprendė, ar sutikti su ES sprendimais dėl migrantų perkėlimo, gi Nyderlanduose rinkėjų buvo klausiama ar patvirtinti asociacijos sutartį su Ukraina.

Kažkokie santykinai smulkmeniški dalykai… Bet jei yra galimybė atsiklausti tautos, kodėl tai nepadarius?  O galimybė yra ne visada ir ne visur. Šešios Europos Sąjungos šalys referendumų iš viso nenumato. Tai Belgija, Bulgarija, Italija, Kipras, Portugalija ir Vokietija. Ar dėl to kokiems nors vokiečiams labai blogai? Anaiptol.

Grįžtant prie referendumų ir visos tiesioginės demokratijos privalumų bei trūkumų tenka pastebėti, kad politikai vis dažniau pripažįsta, jog referendumai sukelia daugiau problemų, nei padiktuoja sprendimų. Vien jau Brexitas ko vertas. Neretai referendumai baigiasi tokiu rezultatu, kad kur kas protingiau „užskaityti lygiąsias“, nei skalambinti, kad šalis kažką pasirinko vienareikšmiškai ir netšaukiamai. Politikai, o ypač vadinamos tradicinės partijos referendumų vis labiau bijo, tuo tarpu vadinamos nesisteminės ar populistinės partijos jų nori, idant prastumų savo nesistemines idėjas. Liaudžiai nūnai patinka idėjos veikiau ne sisteminės…

O taip rimčiau pagalvojus… ar yra kas populistiškesnio už visų pasirinkimą, už referendumą?

 

 

Užsk. Nr. EV-105

Share Button

liepos 17, 2019

Seime, kaip žinia, man teko pakeisti šviesios atminties Roką Žilinską, kuris daug metų buvo politinis sodininkų „advokatas“. Tad ir man […]

liepos 17, 2019

Turkija Faktas: Europos Sąjunga baudžia Turkiją už naftos ir dujų paieškas Viduržemio jūroje. JAV ketina nubausti ją už rusiškos oro […]

liepos 10, 2019

Iranas-Sirija Faktas: Netoli Gibraltaro sulaikytas Irano naftą gabenantis supertanklaivis Grace 1. Diagnozė: Tanklaivių karas tęsiasi. Laivo arešto aplinkybės painios, savotiškai […]

liepos 8, 2019

Liepos šeštąją į dangų kilo vėliavos: trispalvė, sumanyta prieš gerą šimtmetį ir ta raudona su baltu raiteliu. Abi gražios ir […]

liepos 3, 2019

TS-LKD Priežiūros komitetas per pastaruosius metus garsėja pakankamai griežtai sprendimais, svarsto ir skiria nuobaudas ne tik eiliniams partijos nariams, bet […]

liepos 3, 2019

Europos Sąjunga Faktas: Europos Parlamentas pradėjo darbą šalių vadovams pagaliau sutarus dėl svarbiausių postų Europos Sąjungos vadovybėje. Diagnozė: Nauja Europos […]

liepos 2, 2019

Netylant kalboms apie planuojamą Vilniaus Kalnų parko pertvarką ir galimą 1000 medžių iškirtimą, Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi su klausimais […]

birželio 26, 2019

Europos Sąjunga Faktas: ES Bendrųjų Reikalų Taryboje nutarta nepradėti derybų dėl narystės ES su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Diagnozė: Formalių […]

birželio 25, 2019

Su vaikais nusikaltėliams reikia elgtis itin atsargiai. Prisimenate „Vienas namuose“? Kažkada amerikiečių novelistas O‘Henris sukūrė šmaikščią istoriją apie tai, kaip […]

birželio 24, 2019

Ar iš tiesų egzistuoja jaunimo ir senjorų atskirtis? Ar kartų konfliktas – neišvengiamas? Ar turėdami skirtingas vizijas visgi galime susikalbėti? […]