15 balandžio, 2015
Vaiva Neteckienė Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio kultūros renginių organizatorė

Tiltų kapelos viešnagė pas Vilniaus dzūkulius

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais. Lietuvių tautos identiteto atskleidimas, puoselėjimas ir saugojimas per šalies  regionų istoriją ir kultūrąpabrėžia ir formuoja  tautos  viešąją nuomonę, įprasmina  etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimo svarbą,  akcentuoja  jų savastį. Per šalį vilnija įvairūs etnografinių regionų metams skirti renginiai. Vienas iš jų – „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius: Tracių dzien Šventų Velykų”, įvykęs balandžio 7 dieną   Vilniuje  mokytojų namuose.

Vakarą pradėjo tautodailininkė, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji edukacijos koordinatorė Marija Liugienė. M. Liugienė augo tradicijas puoselėjusioje Zalanskų šeimoje Dzūkijos kaime, todėl visus šv. Velykų papročius ir apeigas, apie kuriuos vakaro dalyviai išgirdo,  ji vaikystėje matė savo akimis.

Tautodailininkė prisimena, kad vaikystėje Velykų laukdavo kaip ypatingos šventės, mat septynias savaites iki tol šeimos laikydavosi griežto pasninko: nevalgydavo nei pieno, nei kiaušinių, nei, žinoma, mėsos.

„Labai daug ką padiktuodavo pati gamta ir žemdirbiškas gyvenimas: karvės užtrūksta, vištos kiaušinių nededa, kiaulės nepjaunamos,  jos būdavo suvalgytos iki Užgavėnių – per mėsėdą . Jei pieno ir buvo, tai iš jo plakdavo sviestą, pasūdydavo ir kaupdavo šventėms“, – pasakojo tautodailininkė.– Mes Velykų labiausiai laukdavome būtent dėl vaišių, kai vėl galėdavome prisikirsti iki soties: būdavo kepamas pyragas, verdami kiaulienos kumpiai ir karka, galų gale, džiugino tie patys kiaušiniai, sviestas, varškės patiekalai. Kiaušinius margindavo tik svogūnų lukštais. Po septynių savaičių pasninko visa tai atrodė kaip stebuklas! Pirmąją Velykų dieną į svečius niekas nesiruošdavo. Nebuvo reikalo kur nors skubėti, nes kadaise Velykas švęsdavo net keturias dienas.Kuo didesnė šventė, tuo ilgiau ir švenčiama“, – paaiškino  M.Liugienė.

Antrą Velykų dieną paprastai eidavo vaikai kiaušiniaut. Tačiau patys nekantriausi su terbelėmis į kaimynų duris pasibelsdavo jau pirmosios vakare.Specialių lovelių margučiams ridenti  neturėjo, todėl skuosdavo ant kalniuko prie kapinyno ir kiaušinius leisdavo nuo jo.

 „Žinoma,  eidavome muštynių, kieno margutis tvirtesnis. Dabar vaikai ridenti kiaušinių ateina kaip į pramogą, o mums tai buvo ritualas. Mes patys susikurdavome džiaugsmą, kuris tarsi savaime verždavosi po Gavėnios rimties, susitelkimo. Paleistas džiugesys – tame buvo labai daug jėgos“, – aiškina M.Liugienė.

Trečią Velykų dieną jaunimas supdavosi, žmonės baigdavo lankyti kaimynus, nebuvo galima dirbti jokių darbų.

Lalavimas per Velykas – išskirtinė dainingiausio regiono, Dzūkijos, tradicija. Apie tai papasakojo lalautojas iš Gudžių kaimo Juozas Algirdas Daugirdas.  Anksčiau, anot senolio, lalaudavo tik nevedę vyrai, o lalauti pradėdavo jau pirmą Velykų vakarą. Susiburdavo ir eidavo per kaimą į pirkias, ypatingai kur buvo netekėjusių merginų. Sakydavo palinkėjimus, dainuodavo dainas. Vieną net uždainavo . Prisirinkę vaišių susirinkdavo vienon kurion pirkion ir ridendavo kiaušinius, šokdavo, žaisdavo, vakarodavo.

Vakare dalyvavo ir Trakų rajono Tiltų kaimo kapela, kuri tarp pasakotojų pasisakymų atliko lietuvių liaudies dainas, kvietė visus dar tracių dzien šv.Velykų paslinksmint kartu. Savo programoje kolektyvas  po A. Daugirdo pasakojimo apie lalavimo tradiciją Dzūkijoje  taip pat padainavo savo krašto lalavimo dainą, užrašytą Kalvių kaime pas Juozą Lebednyką ir vieną iš 1966 metais užrašytų oracijų. Po to kolektyvas  liaudiškomis melodijomis ir dainomis kūrė puikią vakaro nuotaiką.  Visi vakaro dalyviai buvo gerai nusiteikę, dainavo kartu. Renginio  žiūrovai ir dalyviai kartu sukūrė tikrai dzūkišką ir šventišką atmosferą. Vakarą vedė kultūrininkas Juozas Žitkauskas.

Tiltų kapelos nariai nuoširdžiai dėkoja vakaro organizatoriui J.Žtkauskui ir Trakų kultūros rūmams už suteiktą galimybę paviešėti pas Vilniaus dzūkulius.


18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

UAB „SCANIA Lietuva" nuotr.
17 balandžio, 2024

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. Festivalio atidarymo renginio metu įteikti […]

G. Kartano nuotr.
15 balandžio, 2024

Minint tarptautinę kultūros dieną Panevėžio teatre „Menas“ įteiktos 2024 m. Panevėžio miesto savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos. Jos skiriamos […]

15 balandžio, 2024

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien baigiamas 2023–2024 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas balandžio […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) prasidėjo Technologijų vystymo centro statybos, balandžio 9 dieną statybvietėje įkasta simbolinė laiko kapsulė. VCIIP […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]