Aukštkalvių palivarko (dvaro) sodyba. Palivarko sodybos fragmentai centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 13 km į šiaurės rytus nuo Kretingos, 2 km į pietvakarius nuo Kūlupėnų, abipus kelio Kretinga – Salantai, Skroblupio dešiniajame krante. Palivarkas įkurtas XIX a. pabaigoje Aukštkalvių kaimo žemėje kaip Kretingos dvaro ūkinis – gamybinis padalinys po baudžiavos panaikinimo dvarui paliktoms žemės valdoms administruoti. Šiandien buvusioje Aukštkalvių palivarko sodyboje išliko administracinis (ūkvedžio) namas, kumetynas ir tvartų liekanos. Sodyba saugoma kaip istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę turintis kultūros paveldo objektas.

Jokūbavo dvaras. Dvaro sodybos fragmentai yra apie 9 km į pietryčius nuo Kretingos–Gargždų kelio – registrinė paveldo vertybė: kumetynas (medinis, apmūrytas), tvartas, svirnas (abu pastatai mūriniai), parkas. Dvaras, bažnyčia ir miestelis įsteigti 1776–1779 m. Babrūnės kaimo žemėje.

Kretingos dvaras. Dvaras yra Kretingos miesto šiaurinėje dalyje. Dvaro parko pradžia siejama su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu, kurį skaidė stačiais kampais susikertančios liepų alėjos. Ilgą laiką jį valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Žiemos sodas (buvusi oranžerija), didelis parkas. Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.).

Pesčių dvaro sodyba. Dvaras yra Leliūnų kaimo pietvakarinėje dalyje, Pestupio kairiajame krante. XVIII a. Pesčių kaimo žemių vakarinėje dalyje buvo įkurtas Grūšlaukės dvaro ūkinis padalinys – Pesčių palivarkas, kuris nuo XVIII a. pab. iki 1922 m. buvo Grūšlaukės dvaro administracinis centras. Nuo XX a. pr. palivarkas vadinamas Pesčių dvaru. Sodybos centrinėje dalyje stovi gyvenamasis namas, šalia kurio auga sodas, o pietrytinėje dalyje palei upelį – seni lapuočiai medžiai. Šiaurinėje dalyje išliko kumetynas, tvartas ir svirnas. Antras tvarto pastatas stovi vakarinėje dalyje, nuo kitų statinių atskirtas kelio.

Šalyno dvaro sodyba. Sodyba yra Šalyno kaimo pietinėje dalyje. Rūmus ir tvartus juosia vaismedžių sodas ir netvarkomi želdiniai, tarp kurių auga keletas senų ąžuolų. Centrinėje sodybos dalyje stovi apgriuvusios mūrinės arklidės, šiaurinėje dalyje – perstatytas kumetynas ir akmenų mūro kiaulidžių liekanos. Šiauriniame pakraštyje, kitapus kelio Šalynas–Klausgalvai, stovėjo akmenų mūro daržinė, kuri nuardyta.

Tintelių palivarko sodyba. Tintelių k., Kūlupėnų apyl., Kretingos r. Pastatytas XIX a. Sienos akmenų mūro, perdengimai ir stogo konstrukcija medinė. Pirminė paskirtis – palivarko grūdų sandėlys. XX a. pr. šiaurės pusėje pristatytos medinės patalpos, pastatas pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, jame apgyvendintos palivarko kumečių šeimos. Sovietmečiu name gyveno Kūlupėnų tarybinio ūkio darbininkų šeimos. Apie 1990 m. pastatas apleistas, 1996–2002 m. – nugriautas.