Gedučių dvaras. Dvaras Gedučiuose, dab. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Guostagalio seniūnijoje. Pagarsėjęs kaip dvaras, kuriame gyveno, mokėsi, dirbo pirmasis Lietuvos fizikochemikas Teodoras Grotusas (1785-1822). Likęs dvaro pastatas, kaip manoma, galėjo būti garsioji T. Grotuso laboratorija. Statinys (buvęs kumetynas) avarinės būklės. Gedučių dvaro namo vietoje, vadinto pilimi, įrengta lentpjūvė. Nuotraukų galerija.

Geručių dvaro sodyba. Labai senas ir buvęs stambiausias dvaro centras Žeimelio apylinkėse. Beveik iki praeito amžiaus pabaigos rūmuose veikė pradinė mokykla. Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.

Pakruojo dvaras. Dvaras yra 2 km nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante. 1531 m. rašytiniuose šaltiniuose yra minima Pakruojo dvarvietė. Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys (vienintelis Pakruojo krašte), didžiausias išlikęs 26 dvaro pastatų kompleksas (ansamblis) Lietuvoje. Seniausi dvaro pastatai – užeiga, spirito ir alaus daryklos. Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys centriniai rūmai su portiku, retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka (restauruotas 2001 m.). Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų.

Rimkūnų dvaras. Dvaras Rimkūnuose (Linkuvos valsčius), dab. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Linkuvos seniūnijoje. 1922 m. dvaras buvo išparceliuotas. Apylinkės gyventojai pasidalijo į dvi grupes. Vieni siekė, kad dvaro sodyba būtų perduota bažnyčiai, kiti – kad mokyklai. Po ilgų ginčų rūmas, tvartas ir rūsys atiteko mokyklai. Likusieji pastatai išdalyti naujakuriams, gavusiems Rimkūnų dvaro žemės.