Abramavičių rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Rotušės aikštėje. Šiuo metu čia veikia Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija. 1697 m. čia stovėjo pirkliui Kristupui Staškevičiui priklausantis mūrinis pastatas. Esminė rekonstrukcija vykdyta 1780 m. pagal Martyno Knakfuso projektą. Po Antrojo pasaulinio karo čia veikė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau performuota į konservatoriją.

Bžostovskių rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Universiteto/Domininkonų g. (Domininkonų g. 18/2). Šiuo metu čia veikia vaistinė, įrengti individualūs butai. Namą 1667 m. įsigijo Lietuvos referentas Kiprijonas Povilas Bžostovskis.

Chodkevičių rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Didžiojoje gatvėje. Šiuo metu čia veikia Lietuvos dailės muziejus. Mūriniai pastatai rūmų vietoje užfiksuoti dar XVI a. Rūmuose gyveno mažiausiai aštuonios Supraslio šakos Chodkevičių kartos. Nuo 1994 m. rūmuose veikia Vilniaus paveikslų galerija, įsikūrusi Lietuvos dailės muziejaus administracija, biblioteka, archyvas, dailės kūrinių saugyklos.

Kairėnų dvaras. Dvaras buvo Kairėnuose. Išlikę romantizmo bruožų turintys pastatai, parkas. Dvaras minimas nuo XVI a. XIX a. 1-ojoje pusėje. XX a. dvaro teritorijoje įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas.

Lietuvos valdovų rūmai (pilnas pavadinimas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus žemutinėje pilyje). Buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. Rūmai atstatyti 2002−2009 m. laikotarpiu pagal 1520−1530 m. šioje vietoje statytų renesanso stiliaus rūmų pavyzdį. Pastatas priklauso Vilniaus pilių rezervatui, jame įsikūręs nacionalinis muziejus.

Lopacinskių (Olizarų) rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Bernardinų gatvėje (Bernardinų g. 8). Šiuo metu čia veikia viešbutis „Šekspyras“. XVIII a. pirmoje pusėje namą įsigijo Mikalojus Lopacinskis ir pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą perstatė į rūmus.

Lopacinskių (Sulistrovskių) rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Skapo gatvėje (Skapo g. 4). Šiuo metu čia veikia Valstybinė kalbos inspekcija ir Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Dabartiniai rūmai pastatyti pagal Martyno Knakfuso projektą, užsakius pastatą 1782-1854 m. valdžiusiems Sulistrovskiams.

Markučių dvaras. Dvare įrengtas rusų poeto A. Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). 1867m. Markučiuose nusipirko dvarelį rusų geležinkelių inžinierius A. Melnikovas, vėliau padovanojo savo dukrai Varvarai, kurios antrasis vyras buvo poeto A. Puškino jaunesnysis sūnus Georgijus.

Naujanerių dvaras. Pačiame sostinės pakraštyje, prie pat šiaurinės Vilniaus ribos (Naujaneriuose), dunkso Naujanerių arba dar kitaip vadinamas Viljanovos (lenk. Wilianowa) dvaras. Naujanerių dvare XIX a. viduryje veikė garsi spirito varykla ir alaus darykla. 1885 m. netoli dvaro rastas brangus lobis – užkastas XV a. katilėlis su pinigais, tarp kurių yra ir Vytauto laikų monetų.

Pacų rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, šalia Vilniaus Universiteto Šv. Jonų gatvėje (Šv. Jonų g. 3). Šiuo metu čia įsikūrusi Lenkijos ambasada. 1628 m. Šv. Jono gatvėje esantį pastatą įsigijo LDK raštininkas Steponas Kristupas Pacas.

Pacų rūmai. Klasicistinis pastatas Vilniuje, Didžioji g. 7.

Pilaitės dvaras. Dvaras įsikūręs Pilaitės mikrorajone Vilniuje, Sudervėlės upelio kairiajame krante. Dvaras įkurtas XVI amžiuje, kai Pilaitė atiteko Viršilų giminei. 1827 m. Pilaitę nupirko Vilniaus universitetas. Dvare gyveno iš Radvilų giminės kilusi grafienė Olimpija Mostovska, kuri parašė legendą apie Pilaitę, kuri vadinasi „Pilaitės vaiduoklis“. Dabar dvare yra išlikęs didelis vandens malūnas, oficina ir kiti pastatai. Šalia stūkso Pilaitės piliakalnis.

Raduškevičiaus rūmai. Neogotikinis pastatas Vilniuje, Kalvarijų g. 1. Šiuo metu pastate yra įsikūrusi Lietuvos architektų sąjunga. Neogotikinio stiliaus pastatą 1894–1897 metais pasistatydino gydytojas Hilarijus Raduškevičius. 1962–1963 m. buvo nugriautas vakarinis korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinė dalis.

Radvilų rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Vilniaus gatvėje (Vilniaus g. 22). Šiuo metu čia veikia Lietuvos dailės muziejaus filialas. XVI a. dabartinių rūmų vietoje, tada vadintoje Didžiosiomis Lukiškėmis, parko tipo sode už miesto gynybinės sienos, šalia Vilijos vartų, stovėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmai.

Sluškų rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, tarp T. Kosciučkos ir Sluškų gatvių. Šiuo metu čia veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultetas. Rūmus, pakeitęs Neries vagą, 1690–1694 metais statė Polocko vaivada Dominykas Sluška. XIX a. pastate buvo įrengtas kalėjimas „Citadelė nr. 14“, kuris veikė iki Antrojo pasaulinio karo.

Tiškevičių rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, ties Trakų ir Pylimo gatvių sankryža. Šiuo metu čia įsikūręs Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šaltiniai rodo, kad šioje vietoje dar XV a. būta mūrinio pastato.

Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis (dažn. Trakų Vokės dvaras). Įsikūręs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų. Nuo XIX a. vid. priklauso grafams Tiškevičiams. Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblyje vedamos ekskursijos, nuomojamos patalpos renginiams, rengiamos parodos.

Tuskulėnų dvaras. Buvusi dvaro sodyba (apie 1825 m. statytų dvaro rūmų, oficinos ir kt. dvaro pastatų kompleksas), esanti Vilniuje, Žirmūnuose, tarp Neries upės ir Žirmūnų bei Tuskulėnų gatvių. 2008 m. gruodžio 31 d. rekonstruotas Tuskulėnų dvaro pastatų ir parko kompleksas tapo LGGRTC Genocido aukų muziejaus padaliniu.

Verkių dvaras. Dvaras stovi Verkiuose (Vilnius), ant stataus Neries kranto, prie Verkės upelio žiočių. Įeina į Verkių regioninį parką ir Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinį. Verkių architektūros ansamblis su peizažiniu parku atspindi Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūros įvairių epochų raišką, istorinių vietovaizdžių visumą. Verkių rūmų kompleksas šiuo metu priklauso Botanikos institutui.

Šuazelių (De Reusų) rūmai. Pastatas Vilniaus senamiestyje, Simono Daukanto aikštėje (S. Daukanto a. 2). Šiuo metu čia gyvenamosios patalpos, veikia bendrovės „Copy1“ filialas. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui M.Pacevičiui

Gedimino pilis. Vilniaus aukštutinės pilies liekanos stūkso Vilniuje, Gedimino kalno ovalioje aikštelėje, kurios ilgis 110–120 m, plotis 50-60 m. Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. 1413–1414 m. Gedimino pilies bokštas – labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių.