Turtingą Žagarės istoriją primena lentelės
Žagarės regioninio parko direkcija inicijavo ir įgyvendino įdomų projektą, kurio tikslas buvo – prisiminti ir nūdienos žmonėms priminti garsią Žagarės miestelio istoriją. Prie namų, kur kažkada vyko visuomeninis ar kultūrinis gyvenimas, prekyba, prikabintos atminimo lentelės.
Įgyvendinant projektą, buvo surinkta informacija apie XVIII – XX a. Žagarės gyventojus amatininkus, verslininkus bei kitus žymius žmones ir jų veiklą. Žagarės istorija yra mažai tyrinėta, todėl viena iš svarbiausių projekto veiklų buvo dokumentų paieška archyvuose bei muziejų fonduose. Atliktas kraštotyrinis darbas: apklausti vietos senieji gyventojai, išeiviai iš Žagarės, surinktos istorinės nuotraukos.
Dar 1495 m. liepos 16 d. LDK kunigaikštis Aleksandras suteikė teisę Žagarėje rinktis turgums ir prekymečiams, steigti karčemas ir kurtis amatams. Miestas smarkiai augo ir jau XVIII a. pabaigoje Žagarė pasidarė svarbiausias šiaurės Lietuvos prekybos centras, kur suvažiuodavo pirkliai ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš Rusijos, Lenkijos, Anglijos ir Vokietijos. 1897 -1899 m. Žagarėje buvo 820 amatininkų, 171 prekybos įmonė. Šimtmečių istoriją mena išlikę senamiesčio pastatai, kuriuose gyveno žymūs žmonės, buvo įsikūrusios kultūros ir švietimo įstaigos, prekybos įmonės, malūnai, vilnos, odos, žvakių fabrikėliai, darbavosi amatininkai: odininkai, batsiuviai, auksakaliai, kalviai, siuvėjai, mezgėjai, puodžiai, mūrininkai, račiai, kubiliai, audėjai, kailiadirbiai, barzdaskučiai ir kt.
Vadovaujantis archyviniais dokumentais, XX a. pr. vietos spauda, ikonografine ir kraštotyrine medžiaga buvo surinkta ir susisteminta informacija, atrinkti buvusių amatininkų ir žymių žmonių pastatai. Surinkta informacija apie 232 vietos amatininkus, verslininkus, įstaigas. XX a. pradžios istorinė medžiaga buvo tikslinama atsižvengiant ir į vietos gyventojų prisiminimus, nes buvo tokių, istoriniuose dokumentuose minimų amatininkų, kurie Žagarėje dirbo trumpai.
Šiandieninei kartai, jaunimui bei miesto svečiams sunku suvokti buvusią miesto galybę, pajausti ją vaikštant senosiomis Žagarės gatvelėmis. Buvusios XVIII – XX a. pradžios dirbtuvėles, karčiamos, viešbučiai ir bankai šiuo metu yra gyvenamieji namai, o niekuo neišsiskiriančiame vos keliasdešimt kvadratinių metrų plotą užimančiame namelyje XIX amžiuje buvo mokykla, kepyklėlė, spaustuvė ar knygynas…
Atrinkta 100 įdomių, svarbių, didelę įtaką Žagarės miesto raidoje atlikusių amatininkų, verslininkų, šviesuolių, visuomenės veikėjų ir kitų žymių žmonų, kuriems buvo pagamintos informacinės lentelės ant pastatų. Išleistas lankytojams skirtas informacinis leidinys – žemėlapis (1000 vnt. tiražu).
Projektą įgyvendino Žagarės regioninio parko direkcija. Talkino Romualda Vaitkienė, Janina Giedraitienė, Saulė Labanauskienė ir labai daug kitų žagariečių. Istorinius tyrimus atliko Monika Ramonaitė. Medžiagą rinko Dovilė Levinskaitė. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
