lapkričio 25, 2019
LR Vyriausybės kanceliarija
Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas 2019 m. sausio – spalio mėnesiais 7 šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje. Dar 7 šalyse –  Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje bei Japonijoje –  atliktas kokybinis tyrimas (giluminiai interviu) su ekspertais.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo šalį, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatiname.

Tyrimais buvo siekta nustatyti Lietuvos žinomumą ir vertinimą per atskiras sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje ir Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.

Pagrindiniai šalies žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams.  75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.

„Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti savo privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik viešojo sektoriaus, dirbančio šalies pristatymo srityje, bet ir verslo atstovams,“, – kalbėdamas apie atlikto tyrimo svarbą sako Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.   

Atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.

Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai – tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai – gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).

Kai lyginame save su kaimyninėms šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, trūksta lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Paskutinis Lietuvos žinomumo tyrimas, mažesnės apimties, buvo atliktas 2006 metais  – nuo to laiko šalis nematavo žinomumo ir reputacijos pokyčio. Kitos šalys, siekdamos stebėti šalies žinomumo ir reputacijos kitimą, tyrimus atlieka nuolatos.

Tyrimas finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis, įgyvendinant Vyriausybės kanceliarijos projektą „Vieningos į rezultatus orientuotos informavimo sistemos apie Lietuvą sukūrimas“.

Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų šalies institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis. Siekta, kad pasirinktos tikslinės rinkos užsienyje atitiktų daugumos institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų interesus.

Tyrimo metu kiekybiškai apklausta 8 000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų – verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.

Su tyrimo duomenimis susipažinti galite čia.

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


sausio 23, 2020

Pasieniečių mokykloje nuo 2020 m. kovo 23 d. bus organizuojami Pasieniečio įvadinio mokymo kursai. Turintys aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei […]

sausio 23, 2020

Muzika tapo neatsiejama tarpusavio santykių dalimi – dainų apie meilę klausomės susižavėję, kurdami bendrus prisiminimus, ieškodami paguodos išsiskyrę. Tačiau amerikiečių […]

sausio 22, 2020

Rusija: Faktas: Po prezidento Putino metinio pranešimo atsistatydino Rusijos vyriausybė Diagnozė Viena teorija teigia, kad tai eilinis politinis pokštas – […]

sausio 21, 2020

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis. Sutarčių įgyvendinimo terminai – nuo 5 iki […]

sausio 21, 2020

Manoji karta gerai pamena socialinių-politinių mokslų discipliną, vadintą sovietologija. Ji išugdė ne vieną politikos komentatorių (gal ir ne vieną socialinių […]

sausio 17, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda darbo dienai persikėlė į Telšių regioną, susitiko su Telšių apskrities merais, aplankė litvakų sodą, susitiko […]

sausio 17, 2020

Žiemą vairuotojų budrumą tikrina ne tik oro sąlygos, bet ir laukiniai žvėrys: šaltuoju sezonu jie intensyviai ieško maisto, todėl migruoja […]

sausio 16, 2020

„Pamečiau skaičių, kiek kartų esu buvęs Japonijoje, – juokauja Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas, Kauno-Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, „Azija LT“ […]

sausio 16, 2020

Ūkininkavimo produkcija – neatsiejama kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo dalis. Noras valgyti sveiką maistą ir džiaugtis švaria aplinka reikalauja darnaus požiūrio […]

sausio 15, 2020

Taivanas (Kinijos Respublika) Faktas: Šalies prezidento rinkimus įtikinančiai laimėjo dabartinė prezidentė Tsai Ing-wen (57%). Parlamente daugumą gavo ją rėmusi Progresyvioji […]