Ugniagesiai patikrino 7 tūkstančius rizikos būstų, pusėje jų gali įsiplieksti gaisras

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gegužę ir birželį tikrino individualius namus ir butus, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos. Pusėje iš patikrintų būstų rasta netvarkinga elektros instaliacija arba įtrūkusios krosnys ir dūmtraukiai, nuo kurių gali įsiplieksti gaisras. Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, ugniagesiai apie padėtį nedelsdami informuoja savivaldybes, ieškoma būdų ir lėšų suremontuoti krosnis bei pašalinti kitus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus dar iki prasidedant šildymo sezonui.

„Šiemet Lietuvoje jau degė apie tūkstantis namų ir butų, per pirmąjį šių metų pusmetį liepsnose žuvo net 45 žmonės. Tai skaudi statistika, patvirtinanti, kad kovojame ne su priežastimis, o su pasekmėmis“, – sako T. Žilinskas, tiek gaisrų, tiek eismo įvykių prevenciją nurodantis kaip vieną svarbiausių Vidaus reikalų ministerijos veiklos sričių.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ne tik aplankė socialinės rizikos šeimas, auginančias nepilnamečius vaikus, bei užfiksavo padėtį, bet ir patarė, kaip apsisaugoti nuo gaisro, nurodė problemines vietas, kur gali įsiplieksti gaisras, nemokamai įrengė autonominius dūmų detektorius.

Iš viso buvo aplankyti 7 008 socialinės rizikos šeimų būstai visoje Lietuvoje. Iš jų – 3 648 individualūs gyvenamieji namai, kuriuose gyvena 15 776 žmonės, iš jų – 8 137 vaikai, ir 3 360 butų daugiabučiuose, kuriuose gyvena 11 778 žmonės, iš jų 6 320 – vaikai. 447 aplankytuose būstuose dėl įvairių priežasčių anksčiau jau buvo kilę gaisrai (individualiuose namuose – beveik dvigubai daugiau nei daugiabučiuose).

Ankstesnių akcijų metu pareigūnai jau buvo apsilankę dalyje šių būstų – 42 proc. individualių ir 27 proc. – daugiabučių namų. Daugiau kaip pusėje jų buvo sumontavę autonominius dūmų detektorius (24 proc. individualių namų ir 17 proc. daugiabučių).

Vykdant prevencinę akciją „Kai žinau – namie saugiau“ pastebėta, kad nemaža dalis gyventojų skiria nepakankamai dėmesio savisaugai ir neįvertina, kad neatsargiai rūkydami, netvarkydami elektros instaliacijos ar šildymo įrenginių, neatidžiai naudodami elektrinius prietaisus, jie kelia grėsmę sau, savo vaikams ir aplinkiniams.

Maždaug pusėje iš aplankytų būstų yra rūkoma. Neatsargus rūkymas yra viena dažniausių gaisrų priežasčių. Per šių metų pirmą pusmetį dėl neatsargaus rūkymo Lietuvoje žuvo 17 gyventojų, t. y. beveik 38 proc. visų žuvusiųjų. Ypač pavojingas – rūkymas lovoje, kur didesnė tikimybė užsnūsti. Neužgesintos nuorūkos taip pat gali sukelti gaisrą.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad net pusė visų lankytų individualių gyvenamųjų namų ir 36 proc. daugiabučių butų gyventojų gyvena būstuose, kuriose yra netvarkinga elektros instaliacija (elektros lempos kabinamos tiesiog ant elektros laidų, naudojami netvarkingi kibirkščiuojantys elektros kištukai, kištukiniai lizdai bei jungikliai, laidai su pažeista izoliacija, šalia kurių laikomos degios medžiagos, keli prietaisai jungiami į vieną netvarkingą kištuką).

Maždaug ketvirtadalis visų aplankytų gyventojų naudoja netvarkingus buitinius elektros prietaisus.

Ypač neramina, kad labai didelė dalis gyventojų buitinius elektros prietaisus eksploatuoja netinkamai – beveik pusė visų lankytų individualiuose namuose gyvenančių asmenų ir beveik 70 proc. daugiabučiuose gyvenančių asmenų. Gyventojai netinkamai parenka buitinių elektros prietaisų eksploatavimo vietas – laidai liečiasi prie viryklės ar plautuvės, prispaudžiami durimis ar baldais, todėl jie gali būti pažeisti. Šalia kaistančių viryklių laikomi degūs namų apyvokos daiktai, virš jų kabinami skalbiniai, nenuvalomi nutekėję riebalai, kurie pasiekę aukštą temperatūrą gali užsidegti savaime. Įjungti elektros prietaisai paliekami be priežiūros, vienu metu įjungiama per daug prietaisų, o tai gali sukelti elektros įtampos perkrovą.

Pareigūnai ypač didelį dėmesį kreipė krosnių, kurios neretai tampa nelaimių priežastimi, ar kitų šildymo įrenginių būklei. Paaiškėjo, kad beveik pusėje individualių namų ir net 70 proc. daugiabučių jie netvarkingi: įtrūkusios plytos, suskilę krosnių sujungimai, nesandarios pakuros durelės, nesandarūs suskeldėję dūmtraukiai.

Dar didesnė dalis aplankytų gyventojų, nepaisydami savo ir savo artimųjų saugumo, krosnis bei šildymo įrenginius eksploatuoja netinkamai – net 86 proc. daugiabučių ir 80 proc. individualių namų gyventojų. Šalia krosnių, nesilaikant saugaus atstumo, statomi įvairūs baldai, vaikų lovelės. Prie pat nesandarių krosnių durelių laikomos medinės ar popierinės dėžės su malkomis, virš krosnių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos.

PAGD savivaldybių institucijoms paruošė apibendrintą informaciją apie jų aptarnaujamose teritorijose esančių gyvenamųjų būstų būklę priešgaisrinės saugos požiūriu ir tai, kurioms šeimoms pagalbos reikėtų labiausiai. Aptariant akcijos rezultatus su savivaldybių atstovais bus siekiama, kad nuolatinę grėsmę namų ir aplinkinių saugumui keliančių priežasčių šalinimas būtų pripažintas prioritetiniu tikslu ir toliau bendromis jėgomis ieškoma bei skiriama lėšų šiems tikslams įgyvendinti.

Praėjusiais metais priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms bendradarbiaujant su savivaldybėmis buvo suremontuotos 105 netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai (daugiausiai jų Telšių apskrityje – 30, Utenos – 21, Kauno – 20). Vilniaus apskrityje suremontuota 16 krosnių, Marijampolės – 12, Klaipėdos – 6.

Lietuvos gyventojų būstuose pernai sumontuoti 1 552 autonominiai dūmų detektoriai (Vilniaus apskrityje – 463, Alytaus – 343, Utenos – 257, Panevėžio – 155). Šiemet iš viso planuojama sumontuoti 500 detektorių, iš jų – 300 yra nupirkti už PAGD lėšas. Gyventojams detektoriai ir jų įrengimas nekainuoja.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje gyvenamuosiuose pastatuose jau kilo 978 gaisrai, tai sudaro 15 proc. visų šalyje kilusių gaisrų. Ypač skaudu tai, kad juose žuvo net 45 žmonės.

PAGD duomenimis, socialinės rizikos šeimų, kurioms gali reikti pagalbos sutvarkant krosnis ar elektros instaliaciją, Lietuvoje yra apie 9 tūkstančiai. Blogesnė situacija, vertinant gaisrų riziką, pasak ugniagesių, yra šalies rajonų savivaldybėse.