23 gegužės, 2016
Violeta Develienė, Utenos rajono savivaldybė

Utenoje paminėtos literatūros ir kultūros istoriko Gotfrydo Ostermejerio 300 –osios gimimo metinės

2016 m. gegužės 20 d. Utenos Švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė pakvietė į Kraštotyros muziejų, kuriame vyko popietė, skirta Gotfrydo Ostermejerio, XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, lietuvių raštijos kūrėjo ir kalbininko 300 gimimo metinėms pažymėti. Popietėje pranešimus pristatė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas ir Utenos Vyturių progimnazijos mokytoja Roma Jančiauskienė. Praktinės tarptautinės konferencijos, vykusios Mažojoje Lietuvoje, įspūdžiais pasidalino Utenos Švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.

Gotfrydas Ostermejeris literatūrologams žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme. G. Ostermejeris gimė 1716 m. balandžio 20 d. Marienburge, Vakarų Prūsijoje. 1737–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. 1752 m. Gotfrydas Ostermejeris buvo įšventintas į kunigus, Trempuose kunigavo iki savo amžiaus pabaigos. Gyvendamas Trempuose jis rinko medžiagą giesmynams, vertė į lietuvių kalbą religinius veikalus, parašė lietuvių kalbos gramatiką.

Utenos kraštotyros muziejuje pranešimą „G. Ostermejeris – tyrinėtojas, lietuvių kalbos puoselėtojas“ pristatė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas. Lektorius pasakojo apie Gotfrydo Ostermejerio visuomeninę, kultūrinę ir mokslinę veiklą, kuria jis įrodė lietuvių kalbos, papročių, mitologijos savitumą,pastangas apginti lietuvius ir jų kultūrą nuo vis stiprėjančios germanizacijos. K. Kaminskas padėkojo uteniškiams pedagogams už iniciatyvas ir entuziazmą pagerbiant Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros istoriką, lietuvių raštijos kūrėją G. Ostermejerį.

Lektorė R. Jančiauskienė popietės dalyviams priminė keturis kertinius pažinimo ir kūrybos principus: empyrinį (tyrinėjimų), meno (grožio), filosofijos (pasaulėžiūros)ir religijos. Šis pažinimo ketvertukas vaisingai skleidėsi Trempų kunigo Gotfrydo Ostermejerio, lietuvybės puoselėtojo veikloje. Laikmetis ir aplinka kurioje gyveno ir dirbo autorius nelengvas: pažymėtas maro padariniais Mažosios Lietuvos teritorijoje, kolonistų iš Zalcburgo ir lietuvių bendravimo ypatumais, nuspalvintas pietistų maldingumo sąjūdžio idėjomis. Kalbotyrininko veikla pranešime iliustruota polemikos su to meto įtakingais autoritetais pavyzdžiais. Polemikos įkvėptas, G. Ostermejeris parašė kelis lituanistinius veikalus, kuriuose gvildendama lietuvių kalbos gramatikos, poetikos, kalbotyros, vertimų temos. Raštuose likęs G. Ostermejerio teiginys apie Lietuvos ir lietuvininkų pavadinimo kilmę (atsakymas oponentui garsiojo Halės universiteto profesoriui Tunmanui) : „…vardas , atrodo, bus kilęs iš lietuviško veiksmažodžio lieti. Nūdienių lietuvių protėviai rado gražią lygią žemę. Čia jie įsikūrė ir pavadino tą kraštą Lietuva – kaip nulietas kraštas, o nuo krašto vėliau jie gavo vardą lietuvininkai. Ponas profesorius Tunmanas klaidingai tą vardą kildina iš lihst ( plėšti plėšinius) nes žodis nelietuviškas.“ Ispūdinga tai, kad G. Ostermejeris parengė ir išleido lietuvišką giesmyną, deja, giesmynas nebuvo platinamas, ir kol kas nežinoma ar yra išlikęs bent vienas giesmyno egzempliorius. R.Jančiauskienė pasidalijo žiniomis apie katalikų vienuolio Tomo Kempiečio traktatą „Kristaus sekimas“. G. Ostermejeris vieną iš šio traktato skyrių išvertė kaip giesmę „Širdingas pagraudenimas“ ir išleido Karaliaučiuje 1781m.

Giesmė „Širdingas pagraudenimas“ ir tapo uteniškių literatūrinės kompozicijos scenarijumi, pagal kurį minint Gotfrydo Ostermejerio 300-ąsias gimimo metines Utenos Vyturių, Aukštakalnio progimnazijų ir „Saulės“ gimnazijos mokytojai sukūrė vaidinimą. Inscenizacijos autorė Utenos Vyturių progimnazijos mokytoja Roma Jančiauskienė, dailininkė Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja Ramunė Tarvydienė. Graži pedagogų ir kalbotyrininkų bendrystė leidžia šiandien ir vėl prisiliesti prie lietuvių kalbos istorijos, raidos ištakų ir paženklina G. Ostermejerio stiprybę bei užmojus puoselėjant lituanistiką.

Pranešėjas- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedejas Kęstutis Kaminskas

Daugiau nuotraukų

   


LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

7 kovo, 2024

Šiandien magistralėje Vilnius-Utena pradėti atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto darbai. Vienintelio šalyje iš cementbetonio plokščių sudaryto kelio atkarpos, […]

4 kovo, 2024

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje pirmadienį išbandyta sirenų sistema, kuri turi perspėti gyventojus apie kylantį branduolinį, cheminį bei oro pavojų. Kaip […]

24 vasario, 2024

Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad anksčiau dėl piktnaudžiavimo teistam ir išteisintam buvusiam ilgamečiui Utenos miesto merui, socdemui Alvydui Katinui iš […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

13 vasario, 2024

Startuoja pirmasis 2022–2030 m. Regionų plėtros programos lėšomis finansuojamas projektas. Vidaus reikalų ministerijoje Utenos r. savivaldybė ir Centrinė projektų valdymo […]

3 vasario, 2024

Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrios finansinės veiklos Utenos socialinės globos namuose, penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė kreipusis […]

31 sausio, 2024

Šiandien Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta „amžiaus statybomis“ praminto kelio Vilnius-Utena rekonstravimo sutartis. Spaudos konferencijos metu pranešta, jog jau kovo mėnesį […]

26 sausio, 2024

Jau ne vienerius metus bendradarbiaujantys Molėtų turizmo ir verslo informacijos bei Utenos turizmo informacijos centrai naujus metus pradėjo dar vienu […]

20 sausio, 2024

  Utenos dvaras – svarbus kultūros paveldo objektas. Senasis dvaras matė ir šilto ir šalto – tam tikrais istoriniais periodais […]

8 sausio, 2024

Dėl smarkiai atvėsusių orų Lietuvoje, pirmadienio rytą buvo užfiksuota 800 atvejų, kai dėl šalčio sutriko elektros energijos tiekimas, praneša ESO […]

28 gruodžio, 2023

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja […]

Gintautas Jakštas. ELTA / Marius Morkevičius
26 gruodžio, 2023

Įsibėgėjant kolegijų pertvarkai darosi vis aiškiau, kad Utenos, Šiaulių ir Panevėžio aukštosios mokyklos sieks išlikti savarankiškos. Nors norėta šias kolegijas […]

18 gruodžio, 2023

Viena iš pirmūnių gražiausios Lietuvoje kalėdinės eglės rinkimuose šiais metais – Utenos kalėdinė eglutė. Net keliuose rinkimuose ji pateko į […]

12 gruodžio, 2023

Lietuvos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Lietuvos policijos profesinės sąjungos kreipėsi į Seimo narius prašydami balsuoti prieš Viešojo […]

11 gruodžio, 2023

Dažnai girdimas naratyvas, jog prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija, kitaip dar vadinama Pramone 4.0, sumažins gamybos darbuotojų poreikį iki minimumo. Tačiau bent šiandien […]

6 gruodžio, 2023

Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo […]