liepos 12, 2016
Danutė Einikienė, Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja
VII Pasaulio žemaičių dailės parodos atidarymas – galingas žemaičių menininkų užtaisas Lietuvai ir pasauliui

Liepos 9 dieną M. Oginskio rūmų erdves, stebint šimtams žiūrovų, sudrebino galingi mušamųjų garsai – skambėjo virtuozo perkusininko Arkadijaus Gotesmano ir jo mokinio Igno Kasikausko specialiai VII Pasaulio žemaičių dailės parodos atidarymui parašytas avangardinio džiazo kūrinys. Jam atliepė įtaigus Alvido Bakanausko balsas, ne vieno žiūrovo širdį suvirpinęs skaitomais Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuviais esame mes gimę“ posmais. Šventė, kuriai ruoštasi ir laukta visus metus, pagaliau it Žemaitijos kalvų upokšnis suraibuliavo visomis vasaros spalvomis, o nuvilnijus Lietuvos dainiaus Maironio tautiškai giesmei „Lietuva brangi“, kurią atliko Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovė Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk), ir publika tapo jos dalimi.

VII Pasaulio žemaičių dailės parodos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Stanislovas Kasparavičius, kuris Žemaičio aukso ženkleliais apdovanojo Žemaičių dailės muziejaus direktorių Alvidą Bakanauską, parodos dizainerę Jūratę Motužienę ir parodos dizainerį bei kuratorių prof. Petrą Gintalą.

Daug jaudinančio šurmulio sulaukta paskelbus VII Pasaulio žemaičių dailės parodos, skirtos Saulės mūšio metams paminėti, meno tarybos nominacijas. Už vaizduojamosios dailės kūrinio profesionalumą laureatu tapo plungiškis dailininkas Valdas Simutis, o už taikomosios dailės kūrinį laureate – keramikė Genovaitė Jacėnaitė. Apdovanojimas už atskleistą temos istoriškumą ir jos interpretaciją atiteko Valerijai Vijai Tarabildienei. Menininkams įteikti doc. Beatos Zdramytės sukurti šios parodos Garbės ženklai. Oginskių bičiulių klubo įsteigtą prizą jo vadovė Roma Žilinskienė įteikė dailininkui Alvydui Stonkui.

Žemaičių dailės muziejaus direktoriui Alvidui Bakanauskui paskelbus parodos atidarymą, aidint perkusijos meistro Arkadijaus Gotesmano būgnams, šventės dalyviai, vedini nekantraus džiugesio, pasklido po rūmų menes apžiūrėti parengtų trijų ekspozicijų. Didžiausia iš jų – tai 135 profesionalių žemaičių menininkų pastarųjų metų kūrybos darbai iš Australijos, Ukrainos, Prancūzijos, Anglijos, Danijos ir Lietuvos, stebinanti žanrais, raiškomis, kryptimis ir temų gilumu.

Subtiliai ir su didele pagarba parengta anapilin išėjusių 27 kūrėjų ekspozicija, leidžianti į jų darbus pažvelgti iš laiko perspektyvos bei iš naujo sudėlioti menininkų kūrybos raidas ir reikšmes.

Didelio dėmesio sulaukė kūrybinį kelią pradedantis akademinis jaunimas: Vilniaus dailės akademijos Telšių, Kauno fakultetų ir Šiaulių universiteto keturiasdešimties studentų darbų ekspozicija džiugina laisvomis interpretacijomis, netikėtais sprendimais ir atradimais.

Euforija, pagavusi tiek menininkus, tiek svečius, nesisklaidė iki pat šventės pabaigos, kai tradiciškai po žirgyno ąžuolais, vaišindamiesi žemaitiškais valgiais, klausydamasi Telšių kultūros centro folkloro ansamblio „Spigėns“ (vadovė Diana Bomblauskienė) melodijų, patirdami bendravimo džiaugsmą, negailėdami vieni kitiems šiltų žodžių, šlamėjo, šnarėjo kartu su ąžuolų šakelėmis žemaičių menininkai, tvirtai pasižadėdami dalyvauti ir po ketverių metų vyksiančioje Pasaulio žemaičių dailės parodoje.

Naujose Žemaičių dailės muziejaus ekspozicijų erdvėse vėl skleidžiasi unikali, gyvastinga, spalvų, formų, jautrių atsivėrimų kupina Lietuvos dailininkų meninė kalba: maloniai kviečiame!

Share Button


lapkričio 11, 2019

Projekto partneriai – Kinderhaus Wirbelwind Kirchstraße iš Vokietijos. Tarptautinio projekto trukmė – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 […]

lapkričio 8, 2019

Startuoja pirmoji Lietuvoje inovacijų kūrimo programa moterims „Women for Global Challenges“, kurios metu 200 profesionalių įsitrauks į tvarių inovacijų kūrimą. […]

lapkričio 8, 2019

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, […]

lapkričio 5, 2019

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio […]

lapkričio 5, 2019

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla […]

spalio 29, 2019

Lietuvoje prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d., istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje […]

spalio 24, 2019

XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), […]

spalio 23, 2019

Kasmet, tamsėjant rudeniui, vienas vakaras Kuliuose būna ypač ryškus ir šiltas. Kuliškiai jau žino, kad spalis nepraeis be „Sambrėškio“ šventės, […]

spalio 17, 2019

13-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet savo žiūrovus skatino nestatyti sienų bei permąstyti MES ir JIE […]

spalio 9, 2019

Spalio 3 d. Plungės atvirame jaunimo centre įvyko virtualios realybės pristatymas. Nuo šiol jaunimo centro lankytojai panaudojant virtualios realybės akinius […]