kovo 19, 2015
Violeta Grigaliūnaitė / 15min.lt
Vilniaus kieme – tvora iš Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems kariams skirtų antkapių

Vilniaus Algirdo gatvės viename iš kiemų – griuvėsiai ir šiukšlės. Tačiau čia esanti tvora visiškai atsitiktinai atkreipė Vilniaus lenkų skautų organizacijos nario dėmesį. Paaiškėjo, kad tvora sumūryta iš antkapinių lentų, skirtų Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems kariams. Ar jos čia atgabentos iš kokių nors sunaikintų kapinių, ar tebuvo pagamintos vietos betono gamykloje, dar aiškinamasi. Į tyrimą įsitraukė Kultūros paveldo departamentas ir Vokietijos bei Lenkijos ambasados.

Teritorija Algirdo gatvės pabaigoje atrodo išties įspūdingai pačia blogiausia šio žodžio prasme. Apleisti pastatai išdaužytais langais, be durų, įkritusiais stogais, krūvos šiukšlių. O šalia – tvora, sumūryta iš betoninių plokščių, kurios pasirodė esančios antkapinės lentelės su įrašais Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams.

Aptiko atsitiktinai

Kaip 15min.lt papasakojo Marianas Mirzojanas, Vilniaus skautų draugijos „Trop“, priklausančios Lenkijos skautų sąjungai, vicekomendantas, paminklines lentas visiškai atsitiktinai užtiko į stotį skubėjęs vienas skautas.

Kitą dieną jiedu patraukė į teritoriją su fotoaparatu ir radinys juos išties apstulbino.

„Nuvažiavę pamatėme septynis paminklus ant žemės su užrašais lenkų kalba, o datos – Pirmojo pasaulinio karo, prieš atgaunant Nepriklausomybę tiek Lenkijai, tiek Lietuvai. Ėmėme viską fotografuoti ir apsisukę pastebėjome, kad iš šitų paminklų padaryta visa siena. Iš apačios ir iš viršaus ten sudėtos plytos, specialistai iš jų nustatė, kad tvora sumūryta po Antrojo pasaulinio karo“, – sakė M.Mirzojanas.

Skautai nuotraukas išsiuntė į dvi institucijas – KPD ir Lenkijos ambasadą, kuri gali tarpininkauti bendraujant su Lenkijos archyvais.

Lenkijos ambasada labai susidomėjo, atsakė tuoj pat, tvirtindama esanti pasiryžusi padėti, kuo tik galės. KPD pateikė pasiūlymą sukurti trijų institucijų darbo grupę – Vilniaus savivaldybės, KPD ir skautų atstovų. Savivaldybė privalėtų išspręsti problemą, kaip išardyti sieną ir kur tas lentas sandėliuoti. KPD – nustatyti, ar tai vertingi objektai, iš kur šios antkapinės lentos paimtos.

Iš kapinių arba gamyklos

„Pirmojo pasaulinio karo kapinės Vilniuje buvo Vingio parke, kurios 1947 metais buvo visiškai sunaikintos, tad ten mes jokių antkapių neberasime. Tad tai gali būti iš kapinių Trakų ar net Širvintų rajonuose“, – svarstė M.Mirzojanas.

KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas 15min.lt sakė, kad gali būti, jog šios antkapinės lentos nėra čia atgabentos iš kokių nors kapinių.

Tiesiog jos buvo išlietos vietos betono gamykloje ir liko jos teritorijoje. „Tai gali būti išlieti, bet nepanaudoti antkapiai“, – savo svarstymais pasidalijo V.Karčiauskas.

Tačiau M.Mirzojanas abejoja tokia versija – esą taip galėję būti, tačiau kodėl tuomet antkapinės lentos gerokai skiriasi vienos nuo kitų, ant jų yra įrašai tiek lenkų, tiek vokiečių kalbomis, jos pagamintos skirtingais metais.

„Kreipėmės ir į Vokietijos ambasadą, nes ant dalies antkapių matyti vokiški užrašai“, – kalbėjo skautų vienas iš vadovų.

200 lentų

Iš viso toje teritorijoje yra apie 200 antkapinių lentų. Ketinama surašyti visas jose įspaustas pavardes, gimimo ir mirties datas, tuomet bus kreipiamasi per Lenkijos ambasadą į šios šalies archyvus siekiant gauti duomenų, ar yra kur nors istoriniuose šaltiniuose išlikusios panašios pavardės, kur tie žmonės palaidoti.

„Jeigu bent kuriame archyve rasime, sužinosime, kur buvo tie kariai palaidoti, galėsime nuvykti į tą vietą ir pasižiūrėti, ar stovi ant tų kapų antkapiai. Jeigu stovi – vadinasi, tai buvo pagaminti ir nepanaudoti antkapiai. Bet jeigu nerasime – galėsime sakyti, kad tos antkapinės lentos atsidūrė čia“, – teigė M.Mirzojanas.

Skautų draugijos vicekomendantas teigė, kad šis darbas sudomino jaunuosius skautus, juk tai tikras atradimas, kai atrodo, jog XXI amžiuje Vilniuje jau nelabai ką naujo beatrasi. Tačiau prireiks specialistų pagalbos.

Tyrinės kartu su specialistais

Kaip skautus informavo KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė, yra žinoma, kad 1926-1928 m. Šv. Stepono parapijos kapinių teritorijoje veikė plytelių gamybos cechas.

„Tikėtina, kad šiame ceche Vilniaus apygardos viešųjų darbų departamentas (viena jo funkcijų buvo sutvarkyti karių kapus) užsakė pagaminti šiuos antkapius, kurių dėl mums nežinomų priežasčių neatsiėmė. Vėliau jie panaudoti tvorai padaryti. Beje, tokio tipo antkapiai Vilniaus mieste esančiose karių kapinėse nebuvo statomi, tačiau tokio tipo antkapiais buvo pažymėti karių kapai Trakų, Švenčionių, Širvintų ir kituose rajonuose“, – skautams aiškino A.Vyšniauskienė.

Būtent A.Vyšniauskienės iniciatyva ir ketinama toliau tyrinėti šių antkapinių lentų kilmę, išsiaiškinti, kur palaidotiems kariams buvo užsakyta pagaminti antkapius.

Share Button


balandžio 1, 2020

Šiomis dienomis, kai Lietuvą su visu pasauliu vienija bendra problema, privertusi daugelį izoliuotis ir užsidaryti tarp keturių sienų, kai nebevyksta […]

kovo 31, 2020

Vilniuje nuo antradienio veiks dvi karščiavimo klinikos. Praėjusį trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo savivaldybes steigti tokias specialiai įkurtas laikinąsias […]

kovo 29, 2020

Vakar Vilnių pasiekus 22 000 vnt. medicinos įstaigoms skirtų respiratorių, Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sandėlis tęsia sukauptų asmens apsaugos […]

kovo 27, 2020

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ imasi papildomų priemonių koronaviruso plitimui stabdyti. Nuo šiol bus dezinfekuojamos ne tik sostinės viešosios erdvės, […]

kovo 27, 2020

Saugodama vilniečių sveikatą, karantino metu sostinės savivaldybė ėmėsi laikinai aptverti vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruoklius, krepšinio, futbolo, tinklinio, teniso aikšteles, […]

kovo 26, 2020

Vilnius kuria gražią tradiciją – jau trečius metus iš eilės rengia konkursą „Kuriu Vilnių“, kurio laimėtojai puošia netikėčiausias miesto vietas. […]

kovo 25, 2020

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien priėmė sprendimą atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės bei valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėjimo gyventojus, turinčius […]

kovo 25, 2020

Kitą pirmadienį, kovo 30 dieną visoje Lietuvoje prasidės ugdymas nuotoliniu būdu, kuris gali tęstis neribotą laiką – prognozuojama, kad karantinas […]

kovo 25, 2020

Šiandien sostinės Taryba nusprendė, kad pagal verslo liudijimus dirbančių vilniečių, kurie sumokėjo gyventojų pajamų mokestį įsigyjant verslo liudijimą jis neprapuls, […]

kovo 24, 2020

Trakų viešoji biblioteka, jausdama pilietinę pareigą, jungiasi prie „Robotikos mokyklos“ iniciatyvos ir savo turimu 3D spausdintuvu gamina rėmelius medikų apsauginiams […]