liepos 22, 2019
Egidijus Vareikis
Visa teisybė apie juos

Ar Šiaurės Korėja gali smogti Amerikai? Ar Iranas jau turi bombą ir ar mes ją ant Izraelio? Ar…? Apie branduolinius ginklus šiandien tiek daug plepama, tiek daug įvairiai svarstoma ir filosofuojama, kad laikas bent minutėlei stabtelėti ir padaryti savotišką auditą – kas kiek turi ir kas ką gali sau leisti.

Branduolinis kars priskiriamas didelės griaunamosios galios, bet mažai tikėtinas įvykis. Taip yra todėl, kad didžiosios valstybės prieš kelis dešimtmečius įtikino viena kitą, kad branduolinio karo laimėti negalima tad geriau grasinti juo kaip „paskutinės instancijos“ priemone, bet realia nepradėti.

Didžiausia grėsmė, kad globalus branduolinis konfliktas (globalus susinaikinimas) įvyks, buvo apie 1980-85 metus. Tuomet ir branduoliniai arsenalai JAV bei SSSR rankose buvo tokie, kad pakako net keliems susinaikinimams. Šaltajam karui pasibaigus, įgyvendinus kelias ginklų kiekio mažinimo sutartis, grėsmė pastebimai sumažėjo – imta net tikėti, kad branduolinio karo niekados nebebus. Šiandien tačiau imama kalbėti, kad grėsmė vėl atsirado. Taip yra dėl trijų priežasčių. Pirma – baigia galioti kai kuruos sutartys ir jų nebenorima pratęsinėti. Antra – branduolinį ginklą įsigijo mažos valstybė, kurios gali jį panaudoti savo „smulkiems“ tikslams pasiekti, nesukeliant globalios branduolinės katastrofos. Trečia – vadinamas multipoliarinis pasaulis neturi (ar nenori turėti) pasaukio policininkų – šalių atsakingų už globalų saugumą.

Taigi, žiūrim, ką turim.

Daugiausia branduolinių užtaisų yra Rusijos arsenale – 6500. Amerikiečių „sąskaitoje“ – 6185. Ne iki galo tiksliomis žiniomis iš viso pasaulyje turime 13865 branduolinius užtaisus, tad dviem paminėtom valstybėm tenka per 90 procentų karinės branduolinės galios. Tiesa, tai nedaug, palyginus su Šaltojo karo apogėjumi, kai tų sprogdmenų buvo gerokai daugiau – apie 40 000.

Šioje vietoje būtina paaiškinti, kad eventualaus konflikto atveju svarbus ne tik aritmetinis galios palyginimas, bet, svarbiausia, tai, kuri ginklo dalis yra kovinėje parengtyje, o ne „rūdija sandėlyje“. Taigi Rusija turi tokių 1600, JAV – 1900. Kažkoks galios paritetas egzistuoja. Likusieji užtaisai – įvairaus statuso: ir nesunkiai modifikuojami bei „sukovinami“, ir tinkami tik sunaikinimui, jei to reikės pagal kokią nors sutartį. (bet paritetas iš esmės išlaikomas).

Reikia padaryti ir daugiau išlygų skaičiuojant – užtaisų galingumas, raketų, gebančių jas pernešti ar strateginių bombonešių skaičius, pataikymo tikslumas ir daug kitų dalykų.

Savus arsenalus po Antrojo pasaulinio karo susikūrė prancūzai su britais. Prancūzijos žinioje yra apie 300 užtaisų, bet veik visi – 280 – paruošti karui, kas kita su britais. Iš 200 užtaisų tik 120 laikoma kovinėje parengtyje.

Kitos šalys deklaruoja, kad, taip, turi branduolinį ginklą, tačiau jis yra veikiau sandėlyje, nei paleidimo ar pernešimo įrenginiuose. Kinija šiandien turi 290 branduolinių užtaisų, Pakistanas 150-160, Indija 130-140, Izraelis 80-90, Šiaurės Korėja 20-30. Iranas? Kol kas nedeklaruoja nieko, bet gal ir geriau, kad nedeklaruotų taipogi ateityje.

Pastaba – čia paminėti tik ginklai. Kuriuos galima pernešti lėktuvais, laivais bei raketomis. Tokie, kurie nešami kuprinėse (o jų yra), kol kas nesaistomi sutartimis ir priederme deklaruoti, neįskaityti.

O viskas prasidėjo nuo trijų nedidelių bombų, kurias amerikiečiai turėjo atmintinais1945 metais. Vieną išbandė savo poligone, dvi kitas – prieš Japoniją. Jei pastarieji būtų žinoję, kad arsenalas ištuštintas, gal ir nebūtų taip greit pasidavę. Kol amerikiečiai turėjo branduolinį monopolį, žinojo, kad jų šalies niekas neišdrįs užpulti, o ką JAV priims po savo „branduoliniu skėčiu“, bus toks pat saugus, kaip ir Amerika. Panaudoti ginklo ir nereikės… niekas nepuls. Iš baimės.

Kai buvo dvi apylygiai stiprios valstybės, karo tikimybė buvo, bet nedidelė – tada jau abipusio susinaikinimo baimė saugojo vienus ir kitus. Kuomet atsirado daug nedidelių branduolinių valstybėlių, niekas nebeaišku – karo tikimybė didėja. Gali pasirodyti, kad nedidelis branduolinis karas – kariaujančių reikalas, tačiau prisiminus „taikaus atomo“ išdaigas Černobylyje, neapleidžia įsitikinimas, kad bet kuris branduolinis karas yra globalus. 

 

Užsk. Nr. EV-130

Share Button


liepos 8, 2020

Iranas Faktas: Irano Atominės Energijos agentūra pranešė apie sprogimą ir gaisrą įvykusį Natanz branduolinio kuro sodrinimo įmonėje. Diagnozė: Satelitinė žvalgyba […]

liepos 7, 2020

Nors COVID-19 pandemija sutrikdė daug ekonominių procesų, tačiau gamtos ritmo ji nesustabdė, kaip ir žemės ūkio darbų. O įsibėgėjusi vasara […]

liepos 6, 2020

Minėdamas JAV nepriklausomybės šventę prisikroviau į galvą keistų minčių. Pirma ir paradoksalu pasirodė tai, kad Ameriką atrado tas, kuris visiškai […]

liepos 1, 2020

Rusija Faktas: Liepos 1- ją Rusijos rinkėjai dalyvauja referendume dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Diagnozė: Svarbiausiomis ir pavojingiausiomis „pataisomis“ apžvalgininkai laiko […]

liepos 1, 2020

Artėjant rinkimams į Seimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo politinėms partijoms stiprinti savivaldos savarankiškumą ir skatinti lygiavertį bendradarbiavimą su centrine […]

birželio 29, 2020

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymo pataisai dėl ekonominių sankcijų už perteklinę taršą ir netvarkomas atliekas; už pataisą balsavo 77 Seimo nariai, […]

birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 24, 2020

Balkanai/JAV Faktas: Stiprėja amerikiečių diplomatinis aktyvumas Balkanuose. Diagnozė: Sakoma, kad visus rimtus karus Europoje galiausiai pabaigia amerikiečiai. Prieš ketvirtį amžiaus […]

birželio 23, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-4966(2) dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Nutarimo […]

birželio 22, 2020

Tarp Indijos ir Kinijos karių vyksta ginkluoti susirėmimai. Tiesa, žuvusių nedaug ir pats konfliktas kažkur neprieinamuose Himalajuose – kam tas […]

birželio 19, 2020

Išmintingas žmogus planuojasi tiek savo išlaidas, tiek pajamas. Žinojimas, kokia situacija yra „piniginėje“, leidžia geriau įsivertinti savo finansines galimybes, o […]

birželio 17, 2020

Kinija  Faktai: Kinijos sostinės prekyvietėse pastebimas naujas viruso protrūkis, griežtas karantinas skelbiamas vis dažniau. O tuo pat metu valdžia nervingai […]

birželio 17, 2020

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos […]

birželio 17, 2020

Vilniaus miesto ugdymo įstaigoms nuo šiol bus paprasčiau nuomotis stadionus, sporto aikštynus, baseinus, sporto sales, kabinetus ir kitas sporto, kultūros, […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 11, 2020

Birželio 10 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

birželio 10, 2020

Filipinai Faktas: Šalies vyriausybė sustabdė bendradarbiavimo su JAV sutarties nutraukimo procesą. Diagnozė: Dar vienas Kinijos politinis pralaimėjimas. Filipinai buvo šalis, […]

birželio 8, 2020

Mano socialinių tinklų draugai pastebėjo, kad dar prieš pusmetį kas antras lietuvis buvo politologas, dabar visi persikvalifikavo į virusologus ir […]