VPT parengta COVID-19 pirkimų ataskaita: atviri duomenys, nustatyti pirkimų trūkumai ir rekomendacijos

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pristato COVID-19 pirkimų, vykdytų 2020 m. sausio – gegužės mėnesiais, ataskaitą.

Paskelbus karantiną VPT, reaguodama į sudaromų sutarčių apimtis, kvietė visus pirkimo vykdytojus laikytis maksimalaus skaidrumo ir nedelsiant viešai skelbti viešųjų pirkimų sutartis, atskleidžiant kuo išsamesnę informaciją visuomenei. Organizacijų tinkamai bei laiku vykdoma pareiga viešinti sutartis leido Tarnybai 2020 m. balandžio 5 d. atverti sutarčių, susijusių su COVID-19 suvaldymu, duomenis visuomenei prieinamu, informatyviu ir patogiu būdu. Pateikiamoje ataskaitoje apžvelgiamos sutartys, skirtos įsigyti asmens apsaugos priemones transportavimo paslaugas.

„Šios ataskaitos tikslas buvo pažvelgti į viešųjų pirkimų vykdymą krizės metu, sistemiškai įvertinti, kur klydome bei ką ateityje galėtume daryti geriau. Savaime suprantama, kad esant įtemptai situacijai ne pirkimų procedūroms teikiami prioritetai, tačiau visais atvejais viešųjų lėšų naudojimas turi būti skaidrus. COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandymas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“ – teigia VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Kovojant su koronavirusu, apsaugos priemonėms įsigyti sudaryta sutarčių daugiau nei už 84 mln. Eurų. Būtinųjų prekių pirkimus iš viso vykdė 288 pirkimo vykdytojai, sudaryta 1 241 sutartis su 342 Lietuvos bei užsienio šalių tiekėjais. Didžiausias pirkimo vykdytojas pagal pirkimo sutarčių vertes yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, sutarčių sudaręs beveik už 39 mln. eurų. Didžiausias tiekėjas – Kinijos įmonė Harbin Shangyang Trading Co., Ltd, su kuria sutarčių sudaryta už 28 mln. eurų, antroji sąraše pagal sutarčių vertes yra Lietuvos įmonė UAB „Essmedi“, su kuria sutarčių sudaryta už kiek daugiau nei 4 mln. eurų.

Dalis tiekėjų, su kuriais buvo sudarytos sutartys, niekada anksčiau nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose arba netiekė asmens apsaugos bei medicininių prekių – įprastai vertėsi kita veikla. Tokio pobūdžio sutarčių nustatyta 144. Naujų tiekėjų atėjimas į viešuosius pirkimus yra teigiamas ir skatinamas, tačiau paprastai nauji tiekėjai pradeda dalyvauti skelbiamuose pirkimuose, tuo tarpu į neskelbiamus pirkimus paprastai kviečiami žinomi, tam tikra veikla užsiimantys tiekėjai.

Tarnyba, siekdama sistemiškai įvertinti tiekėjų pasirinkimą, pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu, pradėjo 10 viešųjų pirkimų sutarčių vertinimą, analizuodama atvejus, kuriais sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, kurių įprastinė veikla nesusijusi su asmens apsaugos ir medicininių priemonių gamyba ar prekyba. Šių sutarčių atranką vertinimui taip pat lėmė jose numatyti didelės vertės avansiniai mokėjimai. Tarp vertinimų atsidūrė net 4 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos sutartys, tačiau svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra didžiausia gyventojų skaičiumi, turinti daugiausiai gydymo įstaigų, karantino laikotarpiu rėmusi įvairias pilietines iniciatyvas, kuriose dalyvavo savanoriai, tad visų būtinųjų priemonių šiai savivaldybei reikėjo daugiausiai. Taip pat svarbu pažymėti, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės tapo vartais šalies piliečiams, grįžtantiems iš užsienio.

Atsižvelgiant į vertinimų metu nustatytus trūkumus, išryškėjo sisteminės problemos, kurios lėmė nepakankamai efektyvų pirkimų vykdymą. Pandemijos pradžioje trūko aiškios informacijos apie būtiniausias priemones bei centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo. Pasak pirkimų vykdytojų, pradėti vykdyti pirkimus buvo delsiama dėl tikinimo, jog valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, tačiau laiku negavus būtinų apsaugos priemonių, jas skubiai pirkti teko pradėti patiems. Beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, tarpusavyje vieni su kitais konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai. Atliekant vertinimą nustatyta, kad skubiai vykdomi pirkimai išprovokavo chaotišką elgseną: dažnu atveju pirkimų vykdytojai negalėjo pagrįsti neskelbiamoms deryboms kviečiamų tiekėjų parinkimo motyvų, avansinius mokėjimus atliko prieš sutarčių sudarymą arba apskritai sutartis sudarė tik po to, kai jos jau realiai buvo įvykdytos. Skubiai vykdant pirkimus nebuvo pakankamai dėmesio skiriama įvertinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus ir ar yra kokybiška. Įprastomis sąlygomis savaime suprantamų prekių kokybės patikrinimo priėmimo ir nekokybiškų prekių grąžinimo procedūrų taikyti nebuvo galimybės dėl laiko stokos. Buvo baiminamasi, kad grąžinus reikalavimų netenkinančias prekes galutiniai gavėjai apskritai gali likti be apsaugos priemonių.

Analizuojant duomenis nustatyta, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų pirkimų vykdytojų, kurie tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Tad pirkimų vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinka, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkantiems tokias prekes.

Tarnybos vertinimu, efektyvesnę tiekėjų atranką koronaviruso ar kitos priežasties sukeltos krizės laikotarpiu, galėtų užtikrinti atvirai prieinama tiekėjų duomenų bazė ar sąrašai, į kuriuos tiekėjų įmonės galėtų registruotis, nurodydamos siūlomas prekes, paslaugas ar darbus bei jų maksimalius turimus jų kiekius.

Apžvelgiant išryškėjusius pirkimų vykdymo trūkumus, Tarnyba rekomenduoja neatidėliojant vykdyti skelbiamus viešuosius pirkimus, esant poreikiui, sudaryti preliminariąsias sutartis, rengiantis galinčiai kilti kitai COVID-19 bangai.

Taip pat raginama centralizuoti pirkimų vykdymą, konsoliduojant organizacijų poreikius bei sutelkiant pirkimų vykdytojų kompetencijas, pagal galimybes kaupti galinčių prireikti priemonių rezervą valstybės, savivaldybių lygmeniu. Nors rezervo kaupimas, priežiūra bei apsauga turi savo kainą, tačiau pirkimai, vykdomi skubos tvarka, įsigyjamų prekių kainą išaugina ne ką mažiau, o gaunamų priemonių kokybę tokiu atveju užtikrinti būna itin sunku.