rugpjūčio 8, 2019
Žalieji: Vyriausybės atsisakymas atšaukti miškų kirtimo normos didinimą signalizuoja apie stambios medienos pramonės interesų protegavimą

Šiandien Vyriausybė atsisakė tenkinti žaliųjų atstovės Ievos Budraitės pateiktą ir beveik 20 tūkst gyventojų palaikymo sulaukusią peticiją, kuria reikalauta atšaukti pernai priimtą Vyriausybės sprendimą didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Peticijos autoriai Vyriausybės argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.

2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama atšaukti sprendimą valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019- 2023 metams padidinti 6 proc., iki 11,85 tūkst. hektarų, ir palikti iki tol galiojusią metinę miškų kirtimo normą.

„Kai sulaukę labai didelio visuomenės palaikymo pateikėme peticiją, reikalaujančią atšaukti tokį nepamatuotą ir potencialiai pavojingą sprendimą didinti kirtimų normą, nesitikėjome, kad šis klausimas taip užsitęs. Tik kovą buvome pakviesti į Vyriausybės peticijų komisijos posėdį plačiau aptarti šį klausimą, ten išdėstėme visus argumentus ir buvome patikinti, kad klausimas išsispręs, kai bus paskirtas naujas Aplinkos ministras, tuomet bus vystomas dialogas, visuomenės atstovai bus įtraukti į diskusiją. Tačiau jokių diskusijų taip ir nesulaukę šiandien, t.y. beveik po metų nuo peticijos pateikimo, išgirdome apie Vyriausybės priimtą sprendimą, kuris akivaizdžiai kelia abejonių jo motyvų skaidrumu“, – situaciją komentavo peticiją pateikusi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Ieva Budraitė.

Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko, dar birželio mėnesį Vyriausybės peticijų komisijos atsiųstame paaiškinime teigiama, kad reikalavimai nebus tenkinami, nes sprendimas buvo priimtas remiantis Miškų ūkio konsultacinės tarybos nuomone, kurioje daugumos persvara siūlymui didinti kirtimų normą buvo pritarta. O į komisijos sudėtį įeina visų Lietuvos miškų mokslų institucijų atstovai, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija.

„Iš pirmo žvilgsnio toks argumentas gal ir pasirodytų įtikinamas, tačiau žinant realią situaciją – tai tik dar vienas įrodymas, kad Vyriausybė visais įmanomais būdais siekia dangstyti savo atstovaujamus interesus. Kadangi pats dalyvavau minimos konsultacinės tarybos sudėtyje, puikiai žinau situaciją.

Dauguma jos narių pritarė Vyriausybės priimtam sprendimui, vos keturi nariai (tarp jų ir aš) tokiam siūlymui prieštaravo ir balsavo už siūlymą nedidinti miškų kirtimo normos. Noriu atkreipti dėmesį, kad komisijos sudėtyje mokslininkų buvo mažuma – vos 3 atstovai iš 16, visi kiti – miško savininkų, medienos pramonės, naujosios Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovai. Todėl teiginys, kad mokslas pritarė miškų kirtimo normos didinimui yra akivaizdžiai neteisingas: sprendimui didinti miškų kirtimo normą pritarė verslo ir Aplinkos ministerijos struktūrų atstovai“, –  teigė R. Lapinskas.

Plačiau komentuodamas valstybinių miškų valdymo reformos eigą, R. Lapinskas reiškia abejonę, ar aplinkosauga valstybiniuose miškuose šiuo metu apskritai yra Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų urėdijos prioritetų sąraše.

„Spauda mirga nuo pranešimų apie nepatenkintus miško darbų rangovus, kuriems darbų įkainiai negarantuoja jokios veiklos perspektyvos, pačioje valstybinių miškų sistemoje po reformos gerokai trūksta miškininkų ir miško darbininkų, o perdėtas biurokratizmas (kuris įvestas, matyt, siekiant suvaldyti situaciją) „užmuša” bet kokią darbuotojų iniciatyvą ir norą teikti pasiūlymus procesų tobulinimui. Pagaminta mediena, laukdama per retai vykstančių pardavimo aukcionų, genda, o pats pardavimo procesų tobulinimas, atrodo, eilinį kartą nukreiptas į viešai nereiškiamų interesų tenkinimą. Mano vertinimu, ši, labai didelė ir kompleksinė miškų valdymo, ūkininkavimo juose ir aplinkosaugos klausimų sprendimo problema vis dar lieka „sujaukta”, be aiškios vizijos ir krypties. Tik bekompromisis viešumas, skaidrumas, mokslo ir visuomenės įtraukimas į reformos procesą galėtų reformos rengėjams padėti susitvarkyti su šia problema”, – teigė R. Lapinskas.

 

Share Button


rugpjūčio 13, 2020

Pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose buvo paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – […]

rugpjūčio 12, 2020

Baltarusija Faktas: Lukašenka laimėjo (ar „laimėjo“) prezidento rinkimus. Diagnozė: Sunku pralaimėti, kai pats nustatai rinkimų taisykles, pats paskiri oponentus ir […]

rugpjūčio 10, 2020

Prisiminiau per vieną sovietinę chorų šventę studentams prievarta įbruktą dainą, kurios tekstas bravūriškai skelbė: „Kai būrin jaunystė sueina, tai ir […]

rugpjūčio 5, 2020

Kinija ir ES   Faktas:   ES ir Kinijos derybininkai aptaria pandemines ir postpandemines bendradarbiavimo galimybes.   Diagnozė:   Derybų […]

rugpjūčio 3, 2020

Jei kas dar dejuoja dėl tos pandemijos ir ja baisisi, geriau tegu nusiramina. Juk gavome tai, ko esame verti. Šikšnosparniai […]

rugpjūčio 3, 2020

Mažos tautos kompleksas ne vienintelis, trukdantis lietuviui gyventi. Jų yra ir daugiau. Vieną nemaloniausių vadinčiau tautinės išdavystės tradicija. Geri lietuviai […]

liepos 31, 2020

Su Seimo nare Virginija Vingriene kalbamės apie Seime įgytas patirtis, kompromisus, išdavystes ir asmenines savybes, padedančias pasiekti užsibrėžtą tikslą. Gerbiamoji […]

liepos 29, 2020

Ukraina Faktas: Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai (dalyvaujant ESBO) pasirašė paliaubas Donbase. Diagnozė: Paliaubos pačios savaime yra gražus žodis, kuris reiškia […]

liepos 29, 2020

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus […]

liepos 29, 2020

Sovietų Sąjungą sugriovė ne Vakarų civilizacija. Ne paslaptis, kad Vakarai Sovietų nemėgo, ne paslaptis, kad ir bijojo, tačiau Vakarų civilizacija […]

liepos 27, 2020

Liepos 23 dieną Prezidentūroje susirinkusiems Vyriausybės, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, merams ir ekspertams  buvo pristatytas […]

liepos 25, 2020

Visa Vidurio Europa gyvena nerimo karalystėje, kuri vis dažniau vadinama Ahedonijos vardu. Ahedonija – nesugebėjimas džiaugtis. Še tau kad nori. […]

liepos 25, 2020

Dabartinis Europos Parlamentas tikrai labai ryžtingas ir principingas. Tą matėme tvirtinant naujosios Europos Komisijos sudėtį, kai europarlamentarai kėlė pačius aukščiausius […]

liepos 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ųjų metinių minėjime. 1940 m. liepos 23 dieną paskelbta deklaracija Jungtinių […]

liepos 23, 2020

Anos vasaros pabaigoje (taigi, dar gerokai prieš pandemiją) teko dalyvauti vakarėlyje, kurio daugumą sudarė piliečiai, vadinę save inteligentais-humanitarais (kiti sakė, […]

liepos 22, 2020

Ar Europos Vadovų Tarybos derybose mūsų šalies Prezidentui pavyko išsiderėti Lietuvai palankų ateinančio laikotarpio daugiametį ES biudžetą? Viešojoje erdvėje jau […]

liepos 22, 2020

Armėnija/Azerbaidžanas Faktas: Ginkluoti susirėmimai tarp abiejų šalių vyksta pasienyje, nuošaliai nuo Kalnų Karabacho. Diagnozė: Ginkluoti susirėmimai patys savaime nėra nieko […]

liepos 21, 2020

Diskusijos, kada padangos atliekos gali būti vadinamos perdirbtomis, artėja prie konkrečių sprendimų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Virginijos Vingrienės pataisai, […]

liepos 21, 2020

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos Gaivinimo ir atsparumo fondo, […]

liepos 21, 2020

Prieš kelias dienas Seime Aplinkos apsaugos komitete Virginijos Vingrienės iniciatyva parlamentinė kontrolė aiškinosi Pilaitės Nadruvos parko išsaugojimo, apginant jį nuo […]