Žeimių tautodailininkas – rekordų rekordininkas

Jei iš tautodailininkų sumanytume išrinkti tokį, kuris užfiksavęs daugiausiai rekordų, juo neabejotinai taptų medžio drožėjas, sertifikuotas šiaudinių sodų ir žaislų, girliandų gamintojas, tautodailininkas Artūras Narkevičius, per kelerius metus Lietuvos rekordų knygoje įregistravęs net vienuolika savo pasiekimų.

Žiemos pabaigos šventėms

Greta Jonavos, Žeimiuose, gyvenantis tautodailininkas Artūras Narkevičius 2018 metais iš eglės medienos, paimtos iš seno griaunamo pastato, pagal tarpukario pavyzdį padarė ilgiausią – 1,485 m ilgio, 26,2 cm aukščio, 15,1 cm pločio – riešutų gliaudyklę. Ji pirmąkart viešai išbandyta Užgavėnių šventėje Žeimiuose. Autorius norėjo, kad rekordas būtų registruotas jo gyvenamojoje vietoje. Jis pasakojo, kad su savo dirbiniais dažnai dalyvauja įvairiose šventėse, mugėse. Dažnai tai būna daiktai, kuriuos įdomu pačiupinėti, panaudoti, žmonių dėmesį patraukti. Tad ir sumanęs padaryti įspūdingo dydžio riešutų gliaudyklę. Žinojo, kad ji turi būti iš lengvesnės medienos ir tilpti į lengvojo automobilio bagažinę, kad galėtų lengvai ją vežiotis. Tad darė kuo didesnę, bet neviršijančią automobilio bagažinės matmenų.

2018 m. vasario 13 d., artėjant Šv. Velykoms, tautodailininkas išdrožė mažiausią – 10 cm ilgio, 2,7 cm pločio, 3,1 cm aukščio – kiaušinių ridenimo lovelį iš beržo su drožinėtais saulės ornamentais ir įrašu „2018“. „Galima buvo padaryti ir daug mažesnį, bet koks tai būtų kiaušinių ridenimo lovelis, jeigu juo kiaušinių neparidensi. O šis kaip tik pritaikytas putpelių kiaušiniams. Natūralūs ir nudažyti jie labai gražūs. Ir dažnai Velykoms marginami, labai dekoratyviai atrodo, tik retai kada ridenami. Negi ridensi kartu su vištų kiaušiniais tuo pačiu loveliu? O šis – pats tas“, – sakė menininkas.

Maži ir dideli žaislai

Žeimietis yra ir mažiausio, ir ilgiausio Lietuvoje pagaminto medinio žaislo autorius. Ilgiausią medinį žaislą – 36,88 m ilgio medinį apžergiamą arkliuką iš eglės medienos pirmą kartą viešai pristatė Jonavoje, Joninių šventėje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. 2018 m. birželio 23 d. šį arkliuką vienu metu apžergė 101 šventės dalyvis.

„Dauguma mano kartos žmonių vaikystėje turėjo medinį žaislinį arkliuką – suptis ar šiaip pajodinėti. Jis lavina vaiko vaizduotę, mažesniems padeda mokytis išlaikyti pusiausvyrą ir lavina smulkiąją motoriką, o svarbiausia, yra patikrintas jau kelių kartų žaislas“, – sakė tautodailininkas.

A. Narkevičius gamina ir rekežius, senovinius išmaniuosius žaislus, tarsi tautiškus rubiko kubus, galvosūkius, kuriuose reikia 6 pagaliukus sunerti į vieną figūrą. „Piemenys patys pasidarydavo švilpynes, kitus nedidelius žaislus, mergaitės lėlytes dažnai susisukdavo ar pasidarydavo pačios. O rekežius, sudėtingesnius, retesnius žaislus, darydavo meistrai. Nors dabar tai daug kam atrodo lyg naujovė, bet tai – žinomas žaislas, etnografiniuose muziejuose jų yra“, – pasakojo A. Narkevičius, didžiausio ir mažiausio Lietuvoje rekežių autorius.

Mažiausias rekežis, kuris yra ir mažiausias Lietuvoje žaislas, pagamintas iš degtukų, sudarytas iš šešių 20 mm ilgio dalių. Jis pirmą kartą viešai pristatytas Atvelykio šventėje Žeimių mokykloje balandžio 6 d. Netrukus A. Narkevičius padarė ir didžiausią Lietuvoje rekežį iš šešių po 154,5 × 11,5 × 11,5 cm dydžio dalių. Jis viešai pristatytas Žeimiuose 2018 m. balandžio 21 d. Didžiausias išrinktas rekežis laikomas senienų sandėlyje prie dirbtuvių, o mažiausia– židinio degtukų dėžutėje knygų lentynoje.

Senoviniai belaidžiai lygintuvai, skalbimo mašinos

A. Narkevičius yra atkūręs sumažintus kelis kažkada buityje mūsų protėvių naudotus namų apyvokos daiktus. Tautodailininko sukurti miniatiūriniai rankšluostinė, kultuvė ir ridinis su kočėtuve irgi yra įregistruoti kaip mažiausi tokie daiktai Lietuvos rekordų knygoje.

Mažiausia rankšluostinė – 32 mm ilgio, 24 mm aukščio, 11 mm pločio – pagaminta iš juodalksnio, pirmą kartą viešai pristatyta Linų dienos šventėje Upytės (Panevėžio r.) tradicinių amatų centre 2018 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos rekordų knygai ją nufotografavo greta 1 euro monetos, kad matytųsi jos matmenys.

Mažiausia kultuvė – 3,2 cm ilgio, 1,3 cm aukščio, 1,1 cm pločio – pagaminta iš juodalksnio irgi tautodailininko A. Narkevičiaus. Ji pirmą kartą viešai pristatyta Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre 2018 m. rugsėjo 7 d.

Mažiausias ridinis su kočėtuve – 4,9 cm ilgio, 0,8 cm skersmens ridinis ir 4,9 cm ilgio, 1,4 cm aukščio, 1,3 cm pločio kočėtuvė – pagaminti iš juodalksnio, pirmąkart viešai pristatyti tradicinių amatų ir folkloro šventėje Žasliuose 2018 m. rugsėjo 8 d.

„Kai vedu užsiėmimus vaikams, mokau juos dirbti su medžiu, dažnai kalbu apie mūsų protėvių buitį, joje naudotus iš medžio padarytus rakandus. Juk kone kiekvienas vaikas pats sau išskaptuodavo šaukštą, pasidarydavo žaislų. Kultuvę pristatau kaip belaidę skalbimo mašiną, ridinį su kočėtuve – kaip belaidį senolių lygintuvą – juk jie buvo naudojami vietoj šių daiktų, atliko jų funkciją. Į įvairius užsiėmimus su vaikais stengiuosi atsinešti įprasto dydžio senovinius rakandus ir tuos sumažintus, kad būtų įdomiau“, – pasakojo tautodailininkas.

Susidomėjo ir šiaudiniais sodais

A. Narkevičius prieš penkerius metus susidomėjo dirbiniais iš šiaudų. Juos į rankas paėmė labai atsitiktinai – po operacijos negalėjo nieko sunkaus kelti, o mediena ir staliaus įrankiai nemažai sveria.

Tik paėmus juos į rankas, skausmas pilvo srityje įsakmiai pranešdavo, kad dar ne laikas tokių darbų stvertis. O be darbo tautodailininkas nenorėjo gyventi. Tad ir pradėjo galvoti, ką gi galėtų daryti. Pagalvojo, kad verti šiaudus būtų pats tas. Vasarą prisipjovė rugių, jų prisidžiovino ir pasiruošė šiaudų, o rudenį pradėjo rišti.

Šiam darbui skatino ir prisiminimai, kaip močiutė prieš Kalėdas padarydavo šiaudinių girliandų ir sodą, jais papuošdavo kambarį. Ir nors šiaudinis sodas – sudėtingas tautodailės žanras, reikalaujantis išskirtinio tikslumo, kruopštumo, pabandė kelis kartus žiūrėdamas į pavyzdį. Pavyko. Šiaudiniai sodai išsiskiria formų gausa. Tai – paprastos ir dvigubos (rombinės) piramidės, prie kurių prikabintos įvairios mažesnės detalės, puošybos elementai, tad įvaldžius pagrindinę formą beliko improvizuoti, kurti tradicinius, bet savitus.

Jo susidomėjimas dirbiniais iš šiaudų buvo labai entuziastingas, gaivališkas ir rezultatyvus, surišęs pirmus šiaudinius sodus jautėsi tarsi giliau dirstelėjęs į prosenelių buitį ir būtį. Taip antrąjį Narkevičių namų aukštą papuošė šiaudinės girliandos, žaislai ir tradiciniai sodai – skirtingų dydžių, įvairiai puošti, ne tik įprastos piramidės formos. Jų liaudies menininkas surišo apie šimtą. Tiek daug jų Narkevičių namų palubėje nesisuka – vieni parduoti įsigijo kitus šeimininkus, kiti dažnai keliauja po parodas.

2018 m. birželio 4 d. Žeimių bibliotekoje pristatytas A. Narkevičiaus suvertas mažiausias Lietuvoje šiaudinis sodas. Šis tautodailininko dirbinys yra po 3,5 cm aukščio ir pločio, rombo pavidalo, suvertas iš 60 vnt. 1cm ilgio šiaudelių ant 180 cm siūlo. Jis telpa vienoje židinio degtukų dėžutėje kartu su mažąja kultuve, rankšluostine, ridiniu su kočėtuve, kiaušinių ridenimo loveliu.

„Rišti šį sodą nebuvo sudėtinga – prisipjausčiau šiaudo gabalėlių po 1 cm ilgio, suskaičiavau, kiek jų yra. Ir siūlo ilgį prieš rišdamas pamatavau – kaip vėliau tai padarysi? Juk fiksuojant rekordus reikia tikslumo“, – pastebėjo A. Narkevičius.

Ir šaukštai, Užgavėnių kaukės

Kai pradėjo daryti miniatiūrinius žaislus, sumanė padirbdinti ir mažas suvenyrines Užgavėnių kaukes. Buvo sumanęs kiekvienai metų dienai išdrožti po skirtingą kaukę. Padarė 365, o po to negalėjo sustoti, vis padarydavo mugėms naujų. Ketverius metus vis drožė po kelias. Vakarais, namuose prie krosnies prisėdęs, kaukytes meistraudavo. Mažiausia kaukė – 18 milimetrų ilgio, 16 mm pločio ir 10 mm aukščio pernai įregistruota kaip rekordas. Rekordu tapo ir 2200 suvenyrinių kaukių rinkinys.

Ta mažiausioji Užgavėnių kaukė šildosi namuose, toje pačioje židinio degtukų dėžutėje knygų lentynoje kaip ir kiti smulkiausi tautodailininko darbai, o kitos sukabintos senienų sandėlyje prie dirbtuvių. Tik visų 2200 jų ten nepamatysi, nes vis keliauja po parodas.

Bene dažniausiai tautodailininkas drožia medinius šaukštus. Ir kitus dažniausiai moko juos darytis vasaros stovyklose ir kituose renginiuose. „Šaukštas – daiktas, kuris žmogų lydi nuo gimimo iki mirties. Kažkada jis būdavo medinis. Kai išvažiuodavo namiškis į užsienį, jaunuolį paimdavo į rekrūtus, jei nieko neturėdavo, bent šaukštą paimdavo. Ir tremiamam žmogui leisdavo bent šaukštą pasiimti. Juo galės pavalgyti iš bendro katilo. Galgi bent srėbalo kur gaus. Kai mirdavo, dažnai šaukštą į karstą padėdavo“, – sakė tautodailininkas.

Kada mediniai šaukštai užleido vietą metaliniams? Pasak tautodailininko, turbūt išnykus vienkiemiams. Dabar moterys mediniais šaukštais tik uogienes maišo.

Pastūmėjo „Azoto“ įmonės avarija

Kaip tautodailininkui kilo sumanymas „daryti“ rekordus? A. Narkevičius pastebėjo, kad šis noras buvo susijęs su jo gyvenamąja vieta Jonavos rajone. Gal prieš porą metų į jo rankas pateko dar 2003 metais išleista Lietuvos rekordų knyga. Joje apie Jonavą – tik „Azoto“ įmonės avarija. Tautodailininkai nusprendė kažką sugalvoti. Pasidomėjo, kas tie rekordai, kaip jie registruojami, ir pradėjo mintis brandinti, ką galėtų išskirtinio sukurti.

O ar tai, kas pernai įregistruota, jau pabaiga? „Žmogus vis kažką naujo sugalvoji. Esu medžio meistras, kryždirbys, tautodailininkas, man daug kas įdomu. Susirgau, negalėjau kilnoti medžio, griebiausi šiaudo, miniatiūrinių Užgavėnių kaukių. Ką gali žinoti, kokių dar minčių kils, kokių išbandymų, naujovių gyvenimas mestels“, – sakė A. Narkevičius.

Tautodailė domina visus šeimos narius

Žeimietis jau beveik 20 metų verčiasi tik iš tautodailės, kuria pagal liaudies meno tradicijas, stilių, tematiką: daro kryžius ir koplytstulpius, medžio skulptūras, kartais, dažniausiai su vaikais, lipdo puodus, daro švilpukus, šiaudinius žaislus. Jis domisi ir kraštotyra, renka Žeimių apylinkių istoriją.

Tautodailė, istorija domina visus šeimos narius. Redita Narkevičienė kuria medinius angelus ir eksponuoja ir įvairiose parodose, dukra Skaistvilė studijuoja VDU istoriją, dešimtokė Austėja lipdo iš molio, velia iš vilnos, vašku margina velykinius kiaušinius. Abi dukros taip pat jau spėjo savo darbus į parodas nuvežti, 2017 metais Austėjos šiaudiniai sodai šalies moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ apdovanojimą pelnė.

Ko A. Narkevičius tikisi iš šių, Tautodailės, metų? „Gal daugiau kas susidomės liaudies menu, gal daugiau užsieniečių į jį atkreips dėmesį. Mene kaip loterijoje, tai jo reikia, tai ne, vis banguoja“, – sakė tautodailininkas.