10 metų svajojome, kūrėme, tobulėjome kartu
Šiaulių rajono kultūros centro Kuršėnų vaikų ir jaunimo teatras ,,Ikaras“ bei vadovai Leontina ir Petras Valskiai dešimtąjį kartą sukvietė Šiaulių rajono vaikų ir jaunimo teatrų kolektyvus į kūrybinę stovyklą ,,Svajoti, kurti, tobulėti…kartu“, kurią Palangoje organizuoja drauge su Palangos senąja gimnazija. Jubiliejinėje stovykloje kūrybines idėjas realizavo net penki kolektyvai: žinoma, pats teatras ,,Ikaras“, Kuršėnų Pavenčių mokyklos lėlių teatras ,,Lėliukai“ ( vadovė Rasa Poškienė), Šiaulių rajono kultūros centro cirko studija (vadovė Nina Kundrotienė), Užvenčio kultūros centro teatras ,,Pepinukas“ (vadovė Onutė Granickienė) ir Punsko lietuvių kultūros namų vaikų teatras ,, Kregždutė“.
Kūrybines teatro dirbtuvėles stovykloje vedė jaunieji Klaipėdos aktoriai: buvęs ,, Ikaro „ narys , Klaipėdos mažojo jaunimo teatro aktorius Ričardas Bartašius, Klaipėdos trupės ,,Kūrybos kišenė“ aktorė Živilė Beniušytė ir Klaipėdos lėlių teatro trupės ,,459“ aktorė Rūta Jankevičiūtė. Teatro vadovas Petras Valskys mokė stovyklautojus gaminti aitvarus ir pasakojo apie jų reikšmę lietuvių mitologijoje, Palangos senosios gimnazijos pavaduotoja, lietuvių kalbos mokytoja Jolita Vaičiulienė padėjo jauniesiems žurnalistams.
Šių metų stovyklos programoje buvo išlaikytos ir dešimtmečio tradicijos, ir atlikti prasmingi nauji ritualai. Tradiciškai skelbdami kurorto stovyklos atidarymą kolektyvai prisistatė, Užvenčio teatras dalyviams padovanojo savos kūrybos nuotaikingą stovyklos himną, gimnazijos pavaduotoja, buvusi ,,ikarietė“ Jolita Vaičiulienė dešimtmečio proga kalbėjo apie šios stovyklavimo tradicijos pradžią ir priminė, kad kūrybinės stovyklos idėja kilo būtent Kuršėnų teatro vadovams. Tradicinė dalyvių eisena nuo gimnazijos iki jūros tilto šiemet atrodė itin gausi ir spalvinga. Net ir labai margame poilsiautojų būryje kolektyvai išsiskyrė savo gera nuotaika, darniomis skanduotėmis, nuoširdžiomis šypsenomis. Tilto gale į jūrą įmestas pinigėlis su užkalbėjimu jau garantavo sugrįžimą į Palangą ir kitų norų išsipildymą, o po eisenos statomos smėlio pilys jau tapo stovyklos tradicija ir simboliu – į jų statybą vaikai kaskart sudeda visą savo kūrybiškumą, fantaziją, pilys džiugina iš visos Lietuvos suvažiavusius poilsiautojus, bet kartu yra laikinumo, grožio ir kūrybos trapumo simbolis. Beje, dažniausiai teatralų smėlio fantazijas dar papildo į jūrą besileidžianti saulė ir gaivios maudynės Baltijoje.
Kolektyvų draugystę su Palangos gimnazija šiemet įprasmino keletas ypatingų ritualų. Jubiliejinės stovyklos vakaronė vyko gimnazijos vidiniame kiemelyje. Vadovė Leontina Valskienė kolektyvams ir dirbtuvėlių vadovams įteikė labai vertingą dovaną-kalendorių, kuriame atsispindi visų metų veikla, kolektyvų istorija, sudėtos nuotraukos ir straipsniai. Kitaip tariant, išlaikydami pirmojo lietuviško kalendoriaus gimimo Kuršėnuose tradiciją, ,,Ikaro“ vadovai sudarė savotišką dešimties metų stovyklavimo kroniką, kuri tiek Kuršėnų kultūros istorijoje, tiek Palangos gimnazijos istorijoje, tiek kiekvieno dalyvio biografijoje jau turi išliekamąją vertę. Iškilmingas valsas, studentų dainos, vadovų miklumo išbandymas, iškilmingai su ugnelėmis pateiktas tortas sukūrė tikrai šventinę nuotaiką. Bene didžiausią išliekamąją vertę turintis kūrybinis ritualas atliktas baigiantis atidarymo vakaronei – stovyklautojai gimnazijos kieme pasodino augalą, kuris būsimuosius stovyklautojus jau turi pasitikti savo žydėjimu, o Palangos gimnazijos bendruomenę džiuginti nuo ankstyvo pavasario.
Tris dienas stovyklautojai rytais mankštinosi prie jūros, maudėsi arba bent mirkė kojas vėsioje jūroje, uoliai dirbo užsiėmimuose, bendraminčių vakare ,,Pasijuokime kartu“ kvatojo, vadovei Živilei padėjo įveikti juoko priepuolį, išrinko anekdotų pasakojimo nugalėtojus: karaliumi tapo teatro vadovas Ričardas, karaliene – vadovė Nina, karalaičiais – Otilija ir Eimantas. Buvo apdovanoti ir išradingiausi smėlio pilių statytojai.
Kiekvieną stovyklos dieną vykusiose dirbtuvėse dalyvavo visi stovyklautojai. Jaunųjų aktorių užsiėmimuose dalyviai bandė išmokti susikaupti, suvaldyti atostogų polėkį, įprasminti tylą. Iš minties ir širdies gimusiu prasmingu judėjimu stovyklautojai sugebėjo perteikti pasirodymo idėją apie žmogiškumo poreikį, jautrumą ir meilę vienas kitam. Finalinis pasirodymas vyko visiškoje tyloje, papildytas tik šniokščiančio naujojo Palangos fontano ošimo. Jautraus pasirodymo pabaigoje teatralai priėjo apkabinti vaidinimą stebėjusių žiūrovų – nuostabu, kad nė vienas neatstūmė, stebėtojai liko sujaudinti tokio vaikų dėmesio. Ne mažiau Palangos svečius žavėjo ir leidžiantis saulei palei jūrą plėvesuojantys stovyklautojų pagaminti aitvarai.
Stovyklavimą pajūryje poilsiautojai užbaigė išvyka į Klaipėdos delfinariumą.
Stovyklos uždaryme dalyviai dėkojo organizatoriams, rėmėjams, stovyklautojų tėveliams. Už kūrybišką bendradarbiavimą kolektyvams ir vadovams padėkas įteikė Palangos senosios gimnazijos pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, Zinaida Bružienė, už jaunosios kartos meninį ugdymą, kūrybinę ir organizacinę veiklą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Tomo Vaitkaus padėkas įteikė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vitolda Dovidauskienė, kuri kūrybinės veiklos prasmę apibūdino cituodama ir šiais laikais aktualius Vydūno žodžius: ,,Niekuomet žmogus nebūna toks gražus, koks jis būna kurdamas.“
