14 tūkst. žmonių reikalauja Vyriausybės atšaukti sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimo normą
Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 procentais penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, jog leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha, t.y. 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.
Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas – neturi pagrindo. „Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, drauge išlaikant bioįvairovės, apsauginių ir socialinių miško funkcijų išsaugojimą, tačiau panašu, jog dabartinis Vyriausybės nutarimas orientuotas tikrai ne į šiuos tikslus, juo labiau – ne į aplinkos apsaugą. Nepabaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos, dėl kurios daugiau nei 150 tūkst. ha miškų neturi nei valstybinio, nei privataus šeimininko ir daugiau nei 25-erius metus nėra naudojami, neišsklaidžius visuomenės abejonių dėl tikrųjų miško prieaugio apimčių, nepriėmus principinio sprendimo dėl plynų kirtimų mažinimo, ir ypač nesustabdžius masinio neapdirbtos medienos masinio eksporto iš Lietuvos, didinti kirtimų normą yra neprasminga. Seimo pirmininko ir Aplinkos ministerijos aiškinimai, kad padidinus miškų kirtimus atsirastų prielaidos malkų ir biokuro kainų mažėjimui, yra melagingi, kadangi iš miško biokuro poreikiams keliauja ne daugiau kaip 15 proc. medienos. Yra absoliučiai aišku, kad reikalinga plataus masto diskusija, nes tokio masto sprendimų priėmimas, nepagrindus jų visuomenei, žmonėms kelia didžiulį nerimą” – teigia R. Lapinskas.
Apie abejotiną miškų ūkio veiklos kontrolę liudija ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklindantys vaizdai iš Labanoro girios, Punios šilo ir kitų saugotinų teritorijų, kuriose fiksuojami plyni šimtamečių medžių kirtimai. „Saugomos teritorijos yra paverstos komerciniais, ūkiniais miškais, kurie nevaržomai pjaunami, vežami, draskoma miško paklotė. Daroma didelė žala visų mūsų turtui. Sunku sveiku protu suvokti, kad šiandien saugomose teritorijose galimi plynieji miško kirtimai. Laikas nustoti apsimetinėti, kad saugome šias teritorijas“ – teigia Lietuvos žaliųjų partijos Seimo narys Linas Balsys. Jo iniciatyva įregistruotos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis ūkiniuose miškuose plynų kirtimų apimtys mažinamos, o saugomose teritorijose jie apskritai uždraudžiami. Priėmus L. Balsio siūlomas pataisas saugomos teritorijose taip pat būtų neleidžiama sodinti žemę alinančių plantacinių miškų, kai vietoj iškirsto miško pasodinamas greitai augantis miškas, per 10–15 metų tampantis greita medienos žaliava.
Lietuvos žaliųjų partijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė informuoja, jog elektroninę žaliųjų peticiją Vyriausybei per mėnesį nuo paskelbimo pasirašė per 14 tūkstančių asmenų: „Visuomenės rūpestis dėl planuojamo valstybinių miškų kirtimo didinimo – akivaizdus. Partija sulaukia gausybės kreipimųsi ir prašymų užkirsti kelią miškų alinimui, todėl ketiname imtos ne tik elektroninio, bet ir fizinio parašų po peticiją rinkimo. Jei po dokumento pateikimo Vyriausybė savo sprendimo neatšaus, partija ketina organizuoti masinį protestą prie Vyriausybės“.
LR Vyriausybė sprendimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą penkiems metams (2019 – 2023 m.), t. y. leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidinti nuo 11 168 ha iki 11 850 ha priėmė 2018 m. rugpjūčio 8 d. Miškų ūkio konsultacinė taryba (kurios nuomone ir rėmėsi Vyriausybė) pateikė rekomendaciją padidinti kertamus pušynų plotus nuo 2333 ha iki 2984 ha. Kitaip tariant, jei anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų normos, dabar šis skaičius didinamas iki 25,6 proc., t. y. 4,5 procento. Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiausia kirsti būtent pušis.
