1400 mokytojų ieškojo balanso tarp virtualaus ir gyvo mokymosi

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais organizavo nemokamą nuotolinę konferenciją „LINK balanso: virtualus ir gyvas mokymasis“, kurią internetu stebėjo daugiau kaip 1400 žmonių iš visos Lietuvos. Konferencijoje diskutuota apie švietimo ateitį, balansą tarp virtualaus ir gyvo mokymosi, jungtis tarp mokyklos ir pasaulio.

 

„Toks didelis susidomėjimas ir įsitraukimas rodo, kad mokytojams kyla daug klausimų šiuo sudėtingu mokykloms laiku. Nors karantinas parodė, kaip per kelias savaites mokyklos greit prisitaikė dirbti naujomis sąlygomis, vis dėlto kilo ir daugybė iššūkių. Ne tik atradome virtualų mokymą, bet ir kaip niekada gerai supratome gyvo bendravimo svarbą. Tikime, kad konferencijoje išgirsti įkvepiantys pranešimai ir patarimai padės mokytojams lengviau organizuoti pamokas ne tik klasėje, bet ir prie kompiuterio ekranų“, – sako viena konferencijos organizatorių ir pranešėjų, Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Konferencijoje pranešimą apie tai, ko tikėtis ateityje, skaitė žinomas švietimo futuristas Pasi Silander iš Suomijos. Anot jo, šiuo metu mūsų visuomenėse vyksta didžiulis skaitmeninis proveržis, o čia labai svarbus mokytojo vaidmuo. 

„Švietimas turi prisitaikyti prie visuomenės, verslo ir visuomenės pokyčių. Juk jei palygintume praeito amžiaus devintąjį dešimtmetį ir 2020-uosius, mūsų poreikiai yra visai kitokie ir mūsų vaikams reikės dar kitokių įgūdžių. Pavyzdžiui, vaikai turės išmanyti apie kompiuteriją, kompiuterius ir jų vaidmenį ekonomikoje. žinoti, kaip sukurti savo verslą. 

Kasdieniame gyvenime jiems taip pat reikės daugybės naujų įgūdžių. Pavyzdžiui, kaip pasirūpinti savimi ekonomine prasme. Gana dažnai šių XXI-ojo amžiaus įgūdžių mokykliniuose vadovėliuose nerasime. Kitaip tariant, šių įgūdžių neįgysime skaitydami knygas ar išklausę paskaitą. Dėl to naujiems mokymosi metodams taikyti prireikia technologijų. Skaitmeninimas reiškia mokymosi procesų ir pedagoginės kultūros pokyčius. O technologijos yra tik priemonė, padedanti tobulinti mokymąsi ir mokymosi procesus,“, – pasakojo švietimo ekspertas iš Suomijos.

Dr. Kęstutis Skauminas pasakojo apie neuroedukaciją, literatūrologas dr. Paulius Subačius apie tai, ko mokyti, kai rašo ir skaičiuoja kompiuteris. Politologė Ieva Petronytė Urbonavičienė kalbėjo apie pilietiškumo galią, filosofas Vilius Dranseika – kokias etines problemas kelia dirbtinis intelektas.

Vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys patarė, kaip kovoti su patyčiomis, kai mokytojas dirba internete. Jis pabrėžė, kad mokytojui labai svarbu klasėje, nesvarbu, fizinėje ar virtualioje, nustatyti aiškias taisykles, nuolat moksleiviams jas priminti, o į netinkamą moksleivio elgesį reaguoti iškart, neleisti jam pasijusti visagaliu.

„Tinkamai reaguojantis mokytojas patyčių gali sumažinti iki minimumo. Viskas prasideda nuo aiškių taisyklių klasėje, mokykloje ir bendruomenėje. Šiuo metu mes per mažai skiriame dėmesio tokių susitarimų aptarimui, vėliau net persitarimui mokslo metų eigoje. Labai svarbu reaguoti į visokias netinkamo elgesio apraiškas ne asmeniškai, o bandant suvokti netinkamo elgesio priežastis ir pabandyti padėti vaikui elgesį keisti. Mokytojas, norėdamas konstruktyviai įveikti vaikų netinkamą elgesį, turi naudoti daug skirtingų veiklų, keisti darbo metodus. Kitaip tariant šiandienos mokytojas turi būti apdovanotas kūrybiškumu“, – įžvalgomis dalijosi L. Slušnys.

Mokytojams ypač įdomi buvo pažintis su stereoptipus laužančiu ir pamokos ribas drąsiai plečiančiu istorijos ir pilietiškumo mokytoju, šiauliečiu Sergėjumi Staponkumi-Seržu.

„Mokytojas turi padėti moksleiviui atsiskleisti, ieškoti naujovių, praplėsti savo pamokos ribas, vesti į pasaulį, mylėti vaikus ir savo darbą. Aš mokau vaikus ne kalti faktus, o ieškoti atsakymo į klausimą „kodėl“, jei vaikai susidomi mano dėstomu dalyku – tai didžiausia sėkmė, o ne geras pažymys“, – sakė mokytojas.