2016-2017 mokslo metai: nauji rūpesčiai ir lūkesčiai

Prasidėję nauji mokslo metai į atnaujintas klases vėl sukvietė Raseinių rajono mokinius ir mokytojus. Deja, jų atvyko mažiau nei pernai. Mokinių skaičius rajone, kaip ir visoje šalyje, mažėja. Tačiau, pažvelgus į kelių pastarųjų metų statistiką, galima daryti išvadą, jog šie metai nėra išskirtiniai – mokinių mažėjimo tendencija išlieka.

Nuo 2016-2017 m. m. pradžios rajone veikia 6 gimnazijos, 7 pagrindinės mokyklos (iš jų – 4 mokyklos-daugiafunkciai centrai, Raseinių specialioji mokykla), 1 progimnazija, 2 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos. Taip pat rajone ikimokyklinio ugdymo programą įgyvendina VšĮ Raseinių lopšelis-darželis „Spinduliukas“, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programas – VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla.

2016 m. rugsėjo 1 d. duomenimis rajono bendrojo ugdymo mokyklų 1-12 klasėse mokosi 3779 mokiniai, iš jų – 27 Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos suaugusiųjų klasėse pagal suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas. Šiais mokslo metais pagal ikimokyklinio ugdymo programas 815 vaikų ugdomi ikimokyklinio ugdymo ir šešiose bendrojo ugdymo mokyklose, pagal priešmokyklinio ugdymo programas – 250 vaikų penkiose ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir devyniose bendrojo ugdymo mokyklose. Iš viso rugsėjo 1 d. į ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas atvyko 4848 ugdytiniai.

Reikia pasidžiaugti, jog ženkliai padidėjo mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo mokyklas. 2016 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Meno mokykloje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ugdysis 410 mokinių, pagal trumpalaikes neformaliojo švietimo programas- per 150. Kūno kultūros ir sporto centre ugdysis 516 mokinių. Iš viso neformaliojo vaikų švietimo mokyklose šiuo metu pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ugdysis 936 mokiniai, t. y. 47 mokiniais daugiau nei pernai.

Mokytojų per vienerius metus skaičius pasikeitė nežymiai. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose sumažėjo 8 pedagogais, neformaliojo švietimo mokyklose pedagogų skaičius nežymiai padidėjo. Preliminariais duomenimis bendrojo ugdymo mokyklose dirba 449, ikimokyklinio ugdymo mokyklose – 109, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose – 68 pedagogai.

Nuo š. m. rugsėjo 1 d. dėl mažo mokinių skaičiaus uždaryti Šaltinio progimnazijos Gruzdiškės ir Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos Kalnujų skyriai, o Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos klasės, buvusios Kalnų gatvėje, persikėlė į pagrindines mokyklos patalpas. Džiaugiamės, kad padidėjo ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius. Sukomplektuota nauja grupė Raseinių lopšelyje-darželyje „Saulutė“, 2 ikimokyklinio ugdymo grupės Ariogalos lopšelyje-darželyje, 1 Viduklės darželyje. Jau kelinti metai ikimokyklinio ugdymo grupės arba jungtinės priešmokyklinio ugdymo grupės, kuriose ugdosi ikimokyklinukai kartu su priešmokyklinukais, formuojamos Betygalos Maironio, Šiluvos gimnazijose, Ilgižių, Paupio, Gylių, Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklose-daugiafunkciuose centruose. Viduklės darželio 2 priešmokyklinio ugdymo grupės nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. perkeltos į Viduklės Simono Stanevičiaus gimnaziją. Tėvų prašymu 4 mokyklose pailgintas jungtinių priešmokyklinio ugdymo grupių darbo laikas nuo 4 val. iki 10,5 val. Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliai, atnaujintos ikimokyklinio ugdymo programos. Taigi, sąlygos ir galimybės ugdytis vaikams pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas 2016-2017 m. m. rajone ženkliai pagerėjo.

Kiekvienais metais švietime atsiranda naujovių, jų bus ir 2016–2017 m. m. Kasmetinėje švietimo bendruomenėms skirtoje konferencijoje švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kalbėjo, kad svarbiausi šių mokslo metų akcentai yra individuali kiekvieno mokinio pažanga, skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų, pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas. Tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net porą metų.

Svarbi mokslo metų naujovė – privalomas vienerių metų trukmės priešmokyklinis ugdymas. Priešmokyklinio ugdymo grupes privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai. Gali būti priimami ir penkiamečiai, kurių brandą yra įvertinusi pedagoginė psichologinė tarnyba ir rekomendavusi ugdytis anksčiau.

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programą pradės mokytis pasirengusių mokyklų pirmokai ir trečiokai. Pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradės mokytis visų Lietuvos mokyklų penktokai, septintokai ir devintokai. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, tvirtiems raštingumo įgūdžiams suformuoti – į mokyklas grąžinamas diktantas, atpasakojimas. Į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę. Į skaitymo gebėjimų stiprinimą labai svarbu įtraukti savivaldos institucijas, tėvus, visų dalykų mokytojus. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto. Pradedamas žygis „Skaitymas ir rašymas per visų dalykų pamokas“.

2017–2018 m. m. rengiamasi įvesti brandos darbą, kuris teikia daugiau galimybių mokymuisi ir tarnaus kaip įrankis mokinių kompetencijoms pamatuoti, kurių negalima patikrinti egzamino formatu. 2018 metų geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše už brandos darbą numatyta pridėti 0,25 balo. Numatyta pertvarkyti egzaminų sistemą. Priimti sprendimai koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, stiprinti atsakomybę.

Per 2015-2016 mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir patvirtino daug reikšmingų dokumentų. Svarbiausi paminėtini yra šie: Pradinio ir pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, Geros mokyklos koncepcija, Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika, Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, Novatoriško verslumo ugdymo samprata, Kokybės kultūros veiksmų planas, Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016-2020 metų tarpinstitucinis veiksmų planas, Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo pakeitimai ir kt.

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo projektą „Iniciatyva savivaldybėms“. Jo tikslas – profesionali pagalba mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemesni. Taip pat numatoma skelbti Pažangos skatinimo projektų konkursą, kuriame galės dalyvauti savivaldybės ir jų mokyklos ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti.

Gera žinia tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-717 yra patvirtinti Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1254, pakeitimai. Šiuo Aprašu vadovaujantis nuo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pedagoginiams darbuotojams, išskyrus vadovus, vadovų pavaduotojus ugdymui, minimalūs tarnybinių atlyginimų/tarifinių atlygių koeficientai yra padidinti iki vidutinių. Auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kuriems tarnybiniai atlyginimai nustatomi už 36 valandas per savaitę, minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai didinami vidutiniškai 4 procentais iki vidutinių ir, siekiant palaipsniui jų atlyginimus artinti prie bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimų, dar 3 procentais didinami jų maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai.

Rajono pedagogų rudens pasitarime, skirtame naujų mokslo metų pradžiai, visiems pedagogams buvo paskelbti 2016-2017 mokslo metų prioritetai:

• Stiprinti kiekvieno mokinio tikėjimą asmeninio tobulėjimo galimybėmis, atsakomybę už savo mokymąsi.

• Siekiant gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, skirti dėmesio mokinio pažangai stebėti ir analizuoti, ypač pradinio ugdymo programoje. Atsižvelgiant į VBE rezultatus, gerinti matematikos, istorijos fizikos, chemijos, geografijos, užsienio kalbų pasiekimus.

• Savivaldybės mokyklose (ypač mažose) gerinti pagrindinio ugdymo pasiekimus.

• Užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje veiktų mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo, vertinimo ir mokymosi pagalbos sistema

• Skatinti mokyklas organizuoti ugdymo (si) procesą įvairiose aplinkose vairiomis formomis

• Analizuoti gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo vertingą patirtį mokyklose, tobulinti sistemą ir diegti visose savivaldybės ugdymo įstaigose.

• Siekti, sudarant palankias sąlygas, kad daugiau mokinių dalyvautų neformaliojo vaikų švietimo veiklose ir ikimokykliniame ugdyme

• Visais lygmenimis siekti visų švietimo dalyvių profesinio ir akademinio sąžiningumo stiprinant mokinių, mokytojų, tėvų, vadovų asmeninę atsakomybę.

Tikime, kad kiekviena brandi ir profesionali švietimo bendruomenė supranta, jog svarbu turėti į mokinių pažangos ir pasiekimų gerinimą orientuotus prioritetus, juos įgyvendinti ir po to įsivertinti pagal užsibrėžtus rodiklius. Manome, kad, susitelkus visiems, pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus. O juos aptarti vėl susirinksime kitų mokslo metų išvakarėse.