29 gruodžio, 2023
Karolina Baltmiškė

2023-ieji Panevėžio rajono seniūnijoms: Karsakiškis, Miežiškiai, Krekenava

Sakoma, kad mūsų gyvenimo kokybė pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių poreikių. Todėl vieni iš kaimo kraustosi į miestą, kai kas – iš miesto kaimą, treti apskritai išvyksta ieškoti laimės į kitas šalis. Gyventojų migraciją lydi demografinės problemos, todėl tiek Karsakiškio, tiek Miežiškių, tiek Krekenavos seniūnijų seniūnai pabrėžė, kad didėja seniūnijose gyvenančių žmonių amžiaus vidurkis.

Karsakiškio seniūnija

„Šiemet seniūnijoje didelių projektų kaip ir nebuvo – kasdieniniai seniūnijos rūpesčiai, įvairių problemų sprendimas. Tai ir kelių tvarkymas, ir įvairios socialinės problemos, nes seniūnijoje didelis nedarbas, nemažai socialiai remiamų žmonių, – besibaigiančius metus apžvelgia Karsakiškio seniūnijos seniūnė Rima Jaškūnienė. – Tačiau turime ir daug kuo pasidžiaugti. Labai aktyviai dirba mūsų kultūros centras ir visi jo padaliniai. Turime puikių tradicinių renginių. Daugiau kaip dešimt metų Tiltagaliuose vyksta madų festivalis „Pašėlęs ruduo“. Alternatyvios mados festivalyje kūrėjai stebina iš gamtos pasisemtomis idėjomis. Gyventojų pamėgtos Geležiuose rengiamos Jokūbinių ir Obuolinių šventės, Tiltagaliuose rengiama – Antaninių šventė. Šiais renginiais kultūros darbuotojai pradžiugino ir 2023-iaisiais.“

Seniūnė pasidžiaugė ir bendruomenių aktyvumu rengiantis Kalėdoms. Visas gyvenvietes ir Geležių miestelį puošia išmoningai papuoštos Kalėdų eglės. „Grįžtama prie natūralių medžių puošimo. Kalėdų giraitė įžiebta Tiltagaliuose. Labai gražiai pasipuošė Geležių miestelis, Paliūniškio gyvenvietė,  – pasidžiaugia seniūnė.  – Labai daug kas priklauso nuo bendruomenių. Jei bendruomenė išsisemia ir tampa neaktyvi, iš viršaus nuleistos idėjos nėra populiarios ir nelabai suburia žmones veiklai. Seniūnijose veikiančios bendruomenės gana aktyvios ir kūrybingos, rūpinasi savo aplinkos grožiu. Visos dalyvauja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos organizuojamame „Žydinčio kaimo“ konkurse. Vienais metais šio konkurso nugalėtojais pripažinti Tiltagaliai, kitais – Geležiai. Išties labai gražiai tvarkosi ir puošiasi seniūnijos kaimai.“

Užsukti į Karsakiškio seniūnija, pasak Rimos Jaškūnienės verta ne tik tada, kai čia rengiamasi šventėms, kai organizuojami tradiciniai renginiai, bet ir norint geriau pažinti Lietuvą ir Panevėžio rajoną. „Daugiau kaip pusę seniūnijos teritorijos užima miškai, kuriuose vyko pokario metų kovos. Todėl nemažai seniūnijos lankytinų vietų primena partizanų kovas ir jų žūtį, jų įsirengtas žemines. Yra nemažai ir 1863-iųjų sukilimą primenančių atminimo ženklų. Vienas jų – koplytstulpis Eliziejaus Liutkevičiaus sukilėliams atminti Stumbriškio kaime. Žaliojoje girioje – žydų genocido aukų kapinės.  Palaukių ir Paliūniškių kaimuose yra Pirmojo pasaulinio karo karių kapai. Taigi seniūnijoje daug istorinius faktus primenančių vietų, – seniūniją pristato pašnekovė. – Kitas mūsų seniūnijos ypatumas, manau, yra mūsų kapinaitėse esančios koplytėlės.“

Seniūnijos teritorijoje yra dvi bažnyčios. Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1888 metais. Prieš ją buvusi bažnyčia turėjo įtakos Karsakiškio formavimuisi XVII a.  Toje bažnyčioje 1792–1796 m. ir 1804–1806 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. Geležių Šv. Juozapo bažnyčia, pastatyta 1936 metais.

„Daug kam žinomas ir aktyviai lankomas netoli Karsakiškio, Kakūnų kaime įkurtas hortenzijų parkas. Seniūnijoje turime ir dar vieną, ne mažiau dėmesio vertą objektą – „Pelėdiškių medelyną“. Dalis teritorijos skirta augalų prekybai. Ten galima įsigyti gan įvairių augalų. Kita dalis teritorijos – puoselėjamas sodas. Jame auga labai įvairių augalų. Yra net pelėdų namelis, iš kurio sklinda pelėdos ūkavimas. Dabar „Pelėdiškių medelynas“ uždarytas, bet vasarą tikrai verta jame apsilankyti ir juo pasigrožėti. Visą dieną ten galima labai maloniai praleisti laiką“,– pakeliauti po Karsakiškio seniūniją kviečia Rima Jaškūnienė.

Miežiškių seniūnija

„Šiemet mūsų „Angelų slėnyje“ vyko labai įsimintinas rajono bendruomenių sąskrydis, – sako Miežiškių seniūnijos seniūnas Remigijus  Budreika, o pasiteiravus apie seniūnijos rūpesčius, priduria. – Galvodamas apie 2023-iuosius galvoju apie tai, kas šiais metais Miežiškiuose buvo išskirtinio. Keliukų ir gatvių tvarkymas – seniūnijos kasdiena. Žmonės labai įvairiais klausimais kreipiasi į seniūną. Kiek galime, stengiamės jiems padėti, bet ne visus jų klausimus galime išspręsti. Taigi kasdieniškų darbų ir rūpesčių netrūksta.“

Seniūnijoje veikia trys bendruomenės. Pasak seniūno, jos visos aktyvios. Ir aplinką tvarko, ir renginius organizuoja. Kadangi rajone jau kuris laikas bendruomenės aktyvinamos dalyvaujamuoju biudžetu, praėjusiais metais vienos bendruomenės idėja buvo finansuota. Šiemet, visoms bendruomenėms pateikus savas idėjas, renkant finansavimo vertą idėją balsai kiek išsisklaidė ir nebuvo finansuota nė viena seniūnijos bendruomenės iniciatyva.

Remigijus Budreika pasidžiaugė susiklosčiusiais su bendruomenėmis santykiais. Ir artėjant Kalėdoms bendradarbiavo. Seniūnija parūpino eglės šakų, o bendruomenė ir įstaigos puošė jomis savo aplinką.

„Turime labai aktyvų kultūros centrą. Jame ir jo Nevėžio ir Trakiškio padaliniuose vyksta daug gražių renginių. Ir prieš Kalėdas Miežiškių gyventojai buvo pakviesti į nuostabų koncertą „Baltos Kalėdos“, – pasidžiaugia seniūnas.

Miežiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Ringis“, liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“, moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ ir Miežiškių mėgėjų teatras yra pelnę aukščiausius šalies mėgėjų meno apdovanojimus „Aukso paukštė“.

Užsukus į Miežiškius seniūnas kviečia užsukti į „Angelų slėnį“, tapusį įvairių renginių pamėgta vieta. Šalia senojo tilto per Nevėžį įkurta kultūros renginių aikštelė šį pavadinimą gavo joje atsiradus aštuoniems angelams. „Turime labai gražių miškų, kuriuose malonu pasivaikščioti“, – maloniai praleisti laiką Miežiškių seniūnijoje kviečia seniūnas.

Nuo 2010 metų Miežiškiuose veikia eglutės žaisliukų muziejus. Miežiškių miestelio bibliotekininkė Violeta Karklytė tuomet sumanė surengti parodą „Prisiminus vaikystės eglutę“, ir pakvietė miežiškiečius padovanoti senovinių eglės žaisliukų ir kitų šventės atributų. Per du mėnesius parodai buvo padovanota maždaug 200 įvairių žaisliukų, girliandų ir kitokių eksponatų. Kolekcija gerokai išaugo ir dabar ją sudaro apie 3000 senų Kalėdų šventės atributų: girliandų, kaukių, domino, Senių Šalčių, Snieguolių, dirbtinių eglučių, snaigių, iš plastmasės, metalo, kartono, popieriaus, folijos, vamzdelių ir karoliukų pagamintų žaisliukų. Seniausi žaisliukai vatiniai,  pagaminti 1930–1950 metais. Kiti žaisliukai datuojami maždaug iki 1980 metų. Eglutės žaisliukų muziejus įkurtas Miežiškių gyventojų bendruomenei priklausančiame pastate. Jis buvo rekonstruotas ir pritaikytas muziejui 2013 metų rugpjūčio 5-ąją pradėjus vykdyti teritorinio bendradarbiavimo projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Muziejuje vykdomos edukacinės programos, skirtos Kalėdoms. „Pasakiškos Kalėdos“: „Kalėdų Senelis“, „Kalėdų atvirukai“, „Šiaudiniai eglutės žaisliukai“. Edukacinės programos rengiamos 5 ir didesnei grupei. Trukmė – nuo 30 min. iki 1 val. Reikalinga išankstinė registracija.

Krekenavos seniūnija

„Didžiausias 2023-iųjų įvykis – užbaigta prieš 50 metų statyto seniūnijos pastato renovacija, kainavusi apie 150 tūkst. eurų“, – džiugia žinia pokalbį pradeda Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys.

Renovuotą seniūnijos pastato fasadą papuošė ypatinga puošmena – žymaus Lietuvos tapytojo, dirbančio su teatro ir TV projektais, kuriančio scenografijas, freskas, skulptūras Vytauto Poškos neįprasta technika pagamintas Krekenavos seniūnijos herbas. Pasak menininko, tokiu būdu pagamintų herbų Lietuvoje vos keli. Tai – menininko dovana čia gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms.

Krekenava istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1409 m. Tada buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1896 m. šalia senosios medinės bažnyčios pagal Ustino Golinevičiaus projektą pradėta statyti didelė dvibokštė mūrinė bažnyčia. Jos statyba užbaigta 1901 m. Bažnyčią iki šiol garsina stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas, Vytauto Švarlio, Stasio Ušinsko vitražai. 2011 m. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai tuometinio klebono kanauninko Petro Budriūno rūpesčiu suteiktas Mažosios bazilikos vardas. Prieš kelerius metus bazilika buvo atnaujinta. „Šiandien galima ne tik apžiūrėti baziliką, bet ir sudalyvauti čia rengiamoje edukacinėje programoje. Jei pavyks sutikti bazilikos kleboną ir jis turės laiko pabendrauti, kelias valandas bus galima klausyti jo pasakojimo apie bazilikos istoriją, čia esančias vertybes. Tačiau jei nepavyks pabendrauti su klebonu, daugiau sužinoti apie baziliką padės prieš metus pradėjusi veikti virtualios ekskursijos programėlė. Programėlės projektą iš dalies finansavo Panevėžio rajono savivaldybė. Edukacines programas praveda ir parapijos gidai“, – pasakoja Vaidas Kaušakys.

Praėjusių metų pradžioje duris atvėrė renovuotas Krekenavos kultūros centras. Pagal Valstybės investicijų programą daugiau kaip milijono eurų vertės  projektas iš esmės pakeitė 1970 metais pastatyto ir nuo to laiko vos kelis kartus kosmetiškai remontuoto Krekenavos kultūros centro fasadą ir vidaus erdves. Kultūros židinio kapitalinis remontas pradėtas 2020 m. pavasarį. Pirmiausia atnaujinta pastato išorė – apšiltintos sienos ir stogas. Viduje pakeisti visi inžineriniai tinklai, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynas, šildymo sistema, elektros instaliacija. Įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Pakeista grindų danga, suskeldėjusios vidinės sienos išgriautos ir sumūrytos iš naujo. Taip atsirado ir naujų erdvių. Įrengta rajono kultūros įstaigose didžiausia, 300 žiūrovų talpinanti salė, sumontuota nauja scenos įranga, įrengtas keltuvas neįgaliesiems, atlikėjų persirengimo ir grimo kambariai, choreografijos kambarys, antrajame aukšte – erdvi biblioteka, parodų salė, teatro ir kapelos repeticijų erdvės.

Didžiausia seniūnijos šventė – Žolinė, prie kurios organizavimo prisideda visos seniūnijos įstaigos – seniūnija, mokykla, bazilika, parapija, kultūros centras, bendruomenė. Seniūnas apgailestauja, kad pastaruoju metu seniūnijoje veikia tik dvi bendruomenės, tad labai viliasi, kad 2024-aisiais susikurs daugiau bendruomenių, nors abejonių kelia demografinės problemos – didėja gyventojų amžiaus vidurkis.

„Apsilankius Krekenavos seniūnijoje, verta užsukti ir į Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą, kuriame veikia nuolatinė ekspozicija, parodos, organizuojami edukaciniai, gamtiniai ir kultūriniai renginiai. Suteikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes, galima užsisakyti ekskursijas, žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis po Krekenavos regioninį parką. Verta užlipti į 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą ir pasigrožėti Nevėžio senvage, kraštovaizdžiu. Netoli Krekenavos yra ir Pašilių stumbrynas, jau atidarytas po renovacijos, – seniūnijos ir netoli jos esančius lankytinus objektus vardija seniūnas. – Kartais Krekenavą aplanko ir laisvėje gyvenantys stumbrai. Šį pavasarį buvo pasirodžiusi keliasdešimties stumbrų banda.“

Apsilankius Krekenavoje, seniūnas pataria užsukti ir į šeimos restoranėlį „Laimė kartu“. Į jį papietauti užsuka Panevėžio, Kėdainių ir kitų vietovių gyventojai. „Lankydamasis Panevėžio krašte šiame restorane pietavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, – sako Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys. – Edukacines problemas rengia ir Radviliškių kaimo kepyklą. Gražia tradicija tapo jų rengiama duonos šventė „Visur duona su pluta“.


21 birželio, 2024

Šiandien Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta paroda „Aukštaitijos dailė 2024. Metamorfozės“. Ši paroda eksponuojama dviejose erdvėse – Dailės galerijoje (Respublikos […]

14 birželio, 2024

Panevėžio miesto širdyje, Senvagėje, įrengtas plaukiojantis fontanas vasaros savaitgaliais kviečia panevėžiečius ir miesto svečius stebėti įspūdingą reginį – muzikinį spektaklį […]

14 birželio, 2024

Artėjant šimtmetį mininčiai Lietuvos Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ Panevėžio rajono savivaldybėje vyksta baigiamieji pasirengimo šiam grandioziniam kultūros įvykiui darbai, […]

11 birželio, 2024

Panevėžys – galimybių miestas. Žmonės, kurių keliai driekėsi per įvairius pasaulio miestus, grįžta į Panevėžį kurti, atskleisti talentus ir dalintis […]

11 birželio, 2024

Liepos mėnesį Panevėžyje bus įrengtas nudistų pliažas, praneša jp.lt. Antradienį portalo paskelbtoje publikacijoje nurodoma, kad nudistų pliažą numatyta įrengti prie […]

11 birželio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybės atstovai dalyvavo penktadienį Pasvalyje vykusiose tradicinėse Panevėžio regiono savivaldybių administracijų darbuotojų ir tarybų narių sporto žaidynėse. Komandai […]

7 birželio, 2024

Stiprinami 2015 metais užmegzti tarptautinio bendradarbiavimo ryšiai su Rumunijos Respublika. Panevėžio rajono savivaldybės atstovai vyko oficialaus vizito į Maramurešo apskritį, […]

Živilės Večiorkutės (JP) nuotr.
7 birželio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybė, Panevėžio kolegija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, UAB ADAX, UAB TPA ir VšĮ Panevėžio mechatronikos centras pasirašė bendradarbiavimo […]

6 birželio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybė tapo Europos Sąjungos (ES) vietos savivaldos narių, bendradarbiaujančių komunikuojant su ES susijusiais klausimais, tinklo „Kuriame Europą su […]

5 birželio, 2024

Šiandien, minint Pasaulinę aplinkosaugos dieną, Prezidentūroje įteikti apdovanojimai žaliausiai Lietuvos savivaldybei. Šiemet ja tapo Panevėžio miesto savivaldybė. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos […]

4 birželio, 2024

Šiandien Panevėžio rajone, Smilgiuose, vyko Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro padalinio – vaikų dienos centro atidarymas. Į įkurtuvių šventę atvyko […]

3 birželio, 2024

Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ tęsia tradiciją ir visą vasarą kviečia nemokamai naudotis daugiau nei 100 patogių darbo vietų […]

31 gegužės, 2024

Panevėžio rajono savivaldybė stiprina praėjusių metų vasarą užmegztus bendradarbiavimo ryšius su Ukrainos Respublikos Radechivo savivaldybe. Gegužės 24–28 dienomis savivaldybės delegacija […]

30 gegužės, 2024

Panevėžys švenčia naujausio šiuolaikinio meno muziejaus Lietuvoje – „Stasys Museum“ –  atidarymą. Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintame muziejuje bus eksponuojama gausi […]

29 gegužės, 2024

Panevėžio rajono savivaldybės teikiamos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureate šiemet tapo žinoma prozininkė Danutė Kalinauskaitė, įvertinta už romaną „Baltieji prieš […]

25 gegužės, 2024

Lietuvoje tarptautinė darbo šešėliavimo iniciatyva „DUOday“ organizuojama jau penktą kartą. Šios iniciatyvos esmė – žmogus su negalia ir įvairių įmonių […]

25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

25 gegužės, 2024

Šią savaitę posėdžiavusi vadinamoji desovietizacijos komisija rekomenduoja keisti poetų Salomėjos Nėries, Liudo Giros ir rašytojo Petro Cvirkos vardo gatvių pavadinimus […]

24 gegužės, 2024

Šiandien Švč. Trejybės bažnyčioje Šv. Mišiomis pradėtas Lietuvos nepriklausomybės kovų – Panevėžio išvadavimo ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kovinės vėliavos […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 13–31 d. visoje Europoje vykstanti akcija „Skaitmeninė savaitė 2024“ (angl. All digital weeks) įtraukė ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešąją […]