9 sausio, 2025
Juozas Kazlauskas

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai neslepia ambicijų: atidarymo choreografiją kuria menininkas, nustebinęs Paryžiaus olimpinėse žaidynėse

Ką bendro turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Chrisas Brownas, Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai?

Tai pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadeckas Berrabah, kūręs choreografiją tiek šiems žymiems atlikėjams, tiek prestižiniams renginiams. Jis atvyksta į Druskininkus ir šį kartą kurs 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui „Didysis Čiurlys“, vyksiančiam sausio 11-ąją.

Sadecko Berrabah meistriškumą atskleidžia jo įspūdingi darbai – jis kūrė choreografiją pasaulinio garso atlikėjams Shakirai, Chrisui Brownui, „The Black Eyed Peas“, „Grammy“ apdovanojimams, prestižiniams Prancūzijos muzikos apdovanojimams „Victoires de la Musique“ ir daugybei kitų grandiozinių pasaulinių renginių. Sadeckas kūrė choreografiją ir Paryžiaus olimpinių žaidynių renginiams, kurie sužavėjo pasaulį tiksliu, geometriškai įkvėptu šokio stiliumi.

Apie tai, kas laukia druskininkiečių ir miesto svečių, kalbamės su atidarymo renginio režisieriumi Aurimu Kamantausku, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, neseniai įtrauktu į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Aurimas neslepia ambicijų ir žada įspūdingiausią iki šiol kultūros sostinės atidarymo renginį.

Atidarymo renginys – savotiška įžanga į visų metų kultūros sostinės renginių ciklą. Ką Druskininkai nori pasakyti pirmiausiai?

Druskininkai – tai daugiau nei miestas. Jie užaugino daugybę įdomių žmonių, pasklidusių po visą pasaulį, kuriuos vadiname „Čiurlionio paliestais“. Atidarymo renginiui suburta daug kūrybingų druskininkiečių ir tai puikiai perteikia šią kultūros sostinės temą. Manau, kad druskininkiečiai turėtų didžiuotis, kad gyvena mieste, kuris padarė neabejotinai didžiausią įtaką Čiurlionio kūrybos formavimuisi. Čia slypi didžiulis įkvėpimo lopšys, ir jeigu Čiurlionis jo pasisėmė, tai kiekvienas, būdamas imlus, gali jo taip pat pasisemti. Kokiomis formomis tas įkvėpimas pavirsta kiekvieno mūsų asmeniniame gyvenime – tai jau kiekvieno individualiai rašoma istorija. Druskininkai taip pat pasižymi labai stipriu bendruomeniniu ryšiu, todėl visus, kas atvyks į Druskininkus, kviečiu tą ryšį atrasti ir jį priimti.

Prie kultūros sostinės atidarymo renginio dirba daug talentingų druskininkiečių, pvz. muziką jam kuria iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. Kokie įspūdžiai dirbant kartu su jais?

Esame susitelkę ir dirbame vieningai. Jaučiu, kad juos persmelkia ambicijos genas, o žodis „ambicija“ neturėtų skambėti kaip labai sudėtingas ar iššaukiantis. Jis apima labai daug, o taip pat ir mėgavimąsi tuo ką darai, savo miesto ir savo šaknų mylėjimą. Druskininkai yra labai ambicingas miestas ir turi užmojus sukurti pačią stipriausią ir ryškiausią Lietuvos kultūros sostinę, kuri bus pavyzdžiu ateities kultūros sostinių projektams. Aš pats esu ambicingas žmogus ir ieškau tokių pačių bendrakeleivių, kurie renkasi sudėtingiausią kelią, o jo paieškose gali sukurti labai įdomių, naujų kūrybos darinių.

Tai yra ne šiaip renginys, tai karjeros renginys. Dėl to visi, kas dirba prie jo, stengiasi sudėti viską, ką šiai dienai turi geriausio, savo geriausias versijas. Parodyti, kiek juos užaugino Druskininkai ir kiek jie patys užaugo.

Jūsų kuriamų renginių vizitine kortele yra tapęs „Wow“ efektas. Kokiais netikėtais rakursais žadate išpildyti žiūrovų lūkesčius ir juos nustebinti?

Turime unikalią galimybę dirbti su kviestine žvaigžde Sadecku Berrabah. Vien tai leis sukurti ne vieną įspūdingą „Wow“ efektą: laukia masinis choreografinis pasirodymas – 122 lietuvių šokėjai, per kurių rankas Sadeckas poetine šokio kalba perteiks užkoduotas simbolines žinutes žiūrovams. Druskininkų kultūros sostinės renginiai turi keturių stichijų – gamtos, oro, vandens ir saulės – leitmotyvą, šioms stichijoms „Wow“ efektai kuriami ir atidarymo renginyje. Bus daug įspūdingų potyrių, daug adrenalino, tačiau nesinori visko atskleisti – kviečiu atvykti sausio 11-ąją ir patirti tai patiems.

Nuo choreografijų Shakirai, Chrisui Brownui ir Paryžiaus olimpinėms žaidynėms iki Druskininkų kultūros sostinės atidarymo renginio… Kas labiausiai sudomino Sadecką Berrabah šiame projekte ir kaip pavyko prikalbinti jame dalyvauti tokio masto žvaigždę?

Neslėpsiu, kad pastaruosius metus mane lydi pergalių kelias, atvėręs duris į pasaulinę sceną. Po pirmo apdovanojimo Taline sekė Europos renginių organizatorių auksas Slovėnijoje, platininis pasaulio renginių organizatorių apdovanojimas ir kvietimas tapti tarptautinio agentūrų tinklo „27Names“ nariu. Neatsitiktinai esu įtrauktas ir į įtakingiausių pasaulyje renginių industrijos atstovų Top 100-uką, o tai atveria naujas duris ir naujas galimybes.

Kalbant apie tai, kas sudomino Sadecką Berrabah, išskirčiau du raktinius žodžius. Tai Druskininkai ir muzika. Kodėl Druskininkai? Tai labai unikalus miestas, kuris skiriasi nuo miestų-sostinių. Kalbant apie muziką, atidarymo renginio „Didysis Čiurlys“ kompozitoriai yra du, ir abu jie druskininkiečiai. Tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Liudas Lazauskas–Roe Deers. Jau klausantis pirmųjų kompozicijos variantų, Sadecką sužavėjo unikali elektroninės ir klasikinės muzikos simbiozė.

Sadecko Berrabah kūriniuose kūno linijos yra tarsi geometrinės formos, taškai, kvadratai, tam tikra prasme tai galime pavadinti piešimo poezija šokyje. Žinant tai, kad pats Berrabah turi aistringą meilę piešimui, ar čia mes matome tam tikras paraleles jo ir Čiurlionio kūrybos kelyje?

Tikrai taip. Galiu tik paantrinti ir papildyti, kad apskritai Čiurlionis yra vienas didžiųjų simbolistų ir kartu turbūt vienas paslaptingiausių kūrėjų, nepažintų iki galo. Visas renginys bus persmelktas simbolių, o pats Sadeckas šiuos simbolius užkoduos savo choreografijoje.

Po atidarymo renginio Druskininkuose vyks daugybė kitų kultūros sostinės ciklo renginių. Kokia, jūsų nuomone, yra didžiausia kultūros sostinių formato vertė?

Pagrindinė vertė yra santykių evoliucijoje. Kultūros sostinė yra puiki terpė ir platforma tiems santykiams atrasti, jungtis ir stiprinti. Labai svarbu, kad žmonės būtų smalsūs, aktyvūs ir atviri. Kuo labiau atviras ir aktyvus būsi, tuo daugiau duosi ir kartu tuo daugiau gausi. Gana plačiai apibūdinau, bet kiekvienas gali sau tą pritaikyti – visi kultūros sostinės veiklose suras sau aktualų turinį.

Labai svarbu kultūros sostinės atneštą dvasią kiek įmanoma ilgiau išlaikyti savame mieste. Kaunui Europos kultūros sostinės projektas suteikė postūmį naujiems ilgalaikiams renginiams ir iniciatyvoms. Linkiu Druskininkams iš kultūros sostinės metų pasisemti kuo daugiau ilgalaikių projektų, tvarių santykių bei aktyviai juos puoselėti.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


15 sausio, 2025

Šeštoji respublikinė primityviosios tapybos konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės (1910–2009) premijai laimėti kviečia lankytojus į Rokiškio krašto muziejų. Paroda, kurią organizuoja […]

15 sausio, 2025

Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir […]

14 sausio, 2025

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar […]

13 sausio, 2025

Sausio 9–31 dienomis Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padalinyje eksponuojama smilginių sodų paroda „Smilginukai“, kviečianti susipažinti su lietuvių liaudies […]

13 sausio, 2025

Penktadienį iš pareigų pasitraukė Plungėje įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, praneša Plungės rajono savivaldybė. „Šią savaitę Žemaičių dailės […]

12 sausio, 2025

Šeštadienio vakarą Druskininkų Pramogų aikštėje įvyko „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir […]

11 sausio, 2025

Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje pradedamas jo metams skirtų renginių ciklas. Šeštadienį Druskininkuose vyks elektroninės muzikos simfonijos […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

10 sausio, 2025

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis […]

9 sausio, 2025

2025 metais Dreverna, oficialiai tapusi Mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvies į dar daugiau įdomių ir prasmingų renginių. Startas jiems bus […]

9 sausio, 2025

Informaciją, kad Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje veikiančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, pervadinant jį į Literatūrinį muziejų, kultūros ministras […]

8 sausio, 2025

Kauno centre iškilo neišlikusiai tarpukarinei miesto architektūrai skirta 4 bronzinių skulptūrų kompozicija. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurtomis miniatiūromis įamžinta architekto Felikso […]

8 sausio, 2025

Lietuvos pasieniečiai pastarąją parą perėmė aštuonis meteorologinius oro balionus, jie iš Baltarusijos atskraidino kontrabandinių cigarečių krovinius. Dar vienas meteorologinis balionas […]

7 sausio, 2025

Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, praneša LRT televizija. Skelbiama, jog nuo šiol įstaiga vadinsis […]

7 sausio, 2025

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. Kiek anksčiau Lietuvos hidrometeorologijos […]

5 sausio, 2025

Sausio 1 d. Lietuvių literatūros mėgėjai, visuomenininkai, šauliai, miestiečiai  ir miesto svečiai  tradiciškai susitiko Klaipėdoje, Liepų gatvėje   prie paminklo kun. […]

Ievos Tvaronavičiūtės nuotr.
2 sausio, 2025

2024 m. Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Atviras jaunimo centras (toliau – AJC) įgyvendino projektą „Suaktyvinam Pulsą“, kurį finansavo Jaunimo […]

2 sausio, 2025

2024 metais Šilalės rajone buvo įgyvendinamas mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje veiklos projektas, kurį finansuoja Jaunimo […]

30 gruodžio, 2024

Panevėžio Laisvės aikštėje, šalia Juozo Miltinio dramos teatro, skamba ne tik garsaus režisieriaus, teatro įkūrėjo vardas, bet ir jo įkvepianti […]

28 gruodžio, 2024

Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. – […]