2027-uosius Seimas paskelbė O. Milašiaus, J. Matulaičio, D. Grinkevičiūtės, L. Meškaitytės ir L. Sutemos metais
Seimas 2027-uosius metus paskelbė poeto, diplomato Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei trijų nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.
Už tai numatantį nutarimą antradienį vieningai balsavo 97 parlamentarai.
2027 m. sukanka 150 metų, kai gimė poetas, diplomatas ir rašytojas Oskaras Milašius.
Kaip pažymima nutarime, 1877 m. gegužės 28 d. gimęs O. Milašius ne tik praturtino tiek Lietuvos, tiek Europos literatūros paveldą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir politinio įvaizdžio formavimo. 1920 m. jis buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje ir tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje. O. Milašius iki 1925 m. dirbo Lietuvos atstovu Prancūzijoje, vėliau iki 1938 m. – Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėju. 1936 m. jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
„Jo kūrybinis palikimas apima įvairių žanrų kūrinius, kuriuose tyrinėjama žmogiškosios būties paslaptis, – visa tai yra svarbus indėlis į Lietuvos kultūros ir diplomatijos istoriją“, – sakoma nutarimo projekte.
2027 m. bus minimos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio 100-osios mirties metinės ir sukanka 100 metų, kai buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas.
„1927 m. rugsėjo 27 d. ratifikuotas konkordatas tapo esminiu dvišaliu tarptautiniu teisės dokumentu, sureguliavusiu Bažnyčios ir valstybės santykį, atlikusiu svarbų vaidmenį tarpukario Lietuvos užsienio ir vidaus politikoje“, – sakoma nutarime.
Dokumente pažymima, kad arkivyskupas J. Matulaitis ne tik reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir visuomenės raidos pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką Bažnyčios gyvenime, tarnaudamas įvairių tautų Lietuvos bendruomenėms ir skleisdamas socialinio teisingumo idėjas.
2027 m. taip pat minimos tremtinės, gydytojos, rašytojos D. Grinkevičiūtės, tapybos miniatiūros meistrės L. Meškaitytės ir išeivijos poetės Liūnės Sutemos 100-osios gimimo metinės.
Anot nutarimo, šios trys moterys savo kūryba ir gyvenimu paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir atmintyje, o jų biografijos ir kūrybinė veikla atskleidžia ne tik tragiškus likimus, bet ir gilų humanizmą bei kūrybinę rezistenciją sudėtingomis istorijos aplinkybėmis.
Lidija Meškaitytė sudėtingomis sąlygomis sukūrė apie 700 miniatiūrų, kuriose „jaudinamai vaizdavo Lietuvos kraštovaizdį, gamtos trapumą ir asmeninį ryšį su gimtine“.
„Jos kūryba ne tik vertinama kaip unikalus indėlis į Lietuvos dailės paveldą, bet pripažinta ir tarptautiniu mastu“, – sakoma nutarime.
Jame pažymima, kad Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) išeivijoje per savo poeziją „išlaikė stiprų emocinį ir intelektualinį ryšį su Lietuva, jos kūryboje ryški tėvynės netekties tema, apmąstoma egzistencinę laikyseną ir kūrybinį balsą formavusi išeivijos patirtis“.
„Šios trys išskirtinės moterys – Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema – liudijo sovietų okupacijos metų patirtį ir moters vietą sudėtingoje istorinių lūžių epochoje, o jų kūryba, įprasminusi išlikimo, rezistencijos ir asmeninio ryšio su savo žeme temas, neabejotinai yra aktuali ir šiandien“, – sakoma dokumente.
Skelbiant atmintinus metus Seimas atsižvelgia į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, taip pat į valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis.
Seimas 2025-uosius yra paskelbęs Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, 2026-uosius – Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais.
Šiemet minime NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Diplomatų Lozoraičių metus.
