20 birželio, 2024

5-eri metai po „Auksinio liūto“ įvertinimo Venecijos bienalėje Lietuvai dovanojo milijonus kainuojantį pasaulio dėmesį

2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuva pelnė „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį paviljoną. Jame rodyta menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ yra kūrinys, kuris pirmą kartą Lietuvos meno istorijoje įvertintas aukščiausiu šios srities apdovanojimu. „Auksinis liūtas“ tapo ir didesnio dėmesio Lietuvai bei jos kultūrai katalizatoriumi. Skaičiuojama, kad per penkerius metus „Saulė ir jūra“ įtakingiausiose pasaulio žiniasklaidos kanaluose paminėta tūkstančius kartų, o jei toks dėmesys čia būtų perkamas – galėtų kainuoti milijonus.

Apkeliautos 27 šalys ir 35 miestai penkiuose žemynuose 

Per pastaruosius metus nuo įvertinimo Venecijoje, dainuojantis „Saulės ir jūros“ paplūdimys parodytas penkiuose žemynuose, 35 miestuose, 27 šalyse. Toliausiai nuo Lietuvos kūrinys skambėjo Sidnėjuje, Buenos Airėse, Taipėjuje, Los Andžele, Čilės Santjage. „Saulė ir jūra“ kviesta į prestižinius šiuolaikinio meno, muzikos, teatro festivalius, o dirbtinis kūrinio pliažas supiltas įtakingų muziejų ir parodų salėse, teatruose, išskirtinės architektūros pastatuose, kuriuose operą-performansą buvo galima žiūrėti iš viršaus.

Šiemet „Saulė ir jūra“ kalendorinę vasarą pasitiko Singapūro tarptautiniame menų festivalyje. Simboliška, kad šešių milijonų gyventojų mieste-valstybėje, kurios pavadinimas reiškia „liūto miestas“, komanda paminėjo ir penktąją Venecijos bienalės įvertinimo sukaktį. Įspūdingos architektūros „Esplanade“ teatre, šiuolaikinę operą anglų kalba atliko tarptautinė kūrinio atlikėjų trupė, o prie jų prisijungė vietinis tenoras Zachary Dominguez, Singapūro „Lyric Opera“ choro dainininkai ir 117 paplūdimio statistų singapūriečių. 

Pasak Lietuvos Respublikos Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriaus Mariaus Gursko, vykdomo monitoringo duomenimis, „Saulė ir jūra“ ženkliai prisidėjo prie pozityvių Lietuvos paminėjimų įtakinguose pasaulio žiniasklaidos kanaluose. Nuo 2019 m. gegužės iki dabar randama apie 3000 kūrinio paminėjimų įvairiomis kalbomis. Daugiausia – 1000 kartų trijų Lietuvių menininkių kūrinys minėtas 2019 m. po laimėjimo Venecijoje. Daugiausia dėmesio sulaukta Vokietijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje. Tais metais didžiausia pasaulyje internetinės meno rinkos platforma ir portalas „Artsy“ kūrinio autores įrašė į įtakingiausių 2019 m. menininkų sąrašą. Ypatingo dėmesio sulaukta iš britų dienraščio „The Guardian“, kuris kūrinį įtraukė į geriausių 2019 m. meno įvykių ir parodų 20-uką.

Italai stebėjosi menininkių amžiumi ir kūriniui užleido seniausią teatrą Romoje

„Šis laimėjimas buvo svarbus ne tik menininkėms ir visai komandai, dirbusiai prie projekto, tai – didelis laimėjimas visai Lietuvai, kuri pasauliniame šiuolaikinio meno žemėlapyje iškilo kaip svarbus taškas. Šalies menininkus, institucijas italams iki šiol norisi pažinti ir bendradarbiauti“, – pasakoja kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Pasak jos, didelis dėmesys ir neslepiamas susižavėjimas buvo skirtas jaunam menininkių trijulės amžiui. Laimėjimo metais kūrinio autorėms buvo 35-eri. „Italijoje tokie jauni kūrėjai dažnai neturi galimybės atstovauti savo šaliai tarptautinės reikšmės renginiuose.“

Kultūros atašė Italijoje teigimu, italų spaudoje po apdovanojimo dar ilgai mirgėjo antraštės, garsinančios Lietuvos vardą: „Tai buvo pati geriausia reklama Lietuvai, kuri buvo pristatoma kaip aukščiausio meninio lygio šalis, kur menas, kultūra, jaunų žmonių balsas užima svarbią vietą, nes į juos yra investuojama“.

„Saulė ir jūra“ į Italiją sugrįžo 2021 m. birželį ir buvo rodoma viename seniausių teatrų Romoje „Teatro Argentina“. Dėl operos-performanso čia buvo išardytos 344 parterio kėdės, o jų vietoje supilta 20 tonų smėlio. „Auksinis liūtas“ aktualiu pavertė ir pirmąją, 2013 m. menininkių sukurtą šiuolaikinę operą „Geros dienos!“, kuri 2023 m. buvo pakviesta rodyti Bolonijoje, o šiuo metu skamba Venecijos teatro bienalėje, kur R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė taip pat veda ir meistriškumo pamokas.

JAV meno profesionalai: „Jūs iš „Sun & Sea“ šalies!“

2021 m. rudenį penkias savaites po JAV turavusi opera-performansas sulaukė dėmesio iš tokių leidinių kaip „Vogue“, „Vulture“, „Los Angeles Times“, „Art in America“ ir kitų. Specialiai „The New Yorker“ leidiniui organizuota fotosesija su kūrinio atlikėjais, o „The New York Times“ apibūdino „Saulę ir jūrą“ kaip vieną didžiausių performanso laimėjimų per pastaruosius dešimt metų. Per 400 paminėjimų pasaulio žiniasklaidoje tais metais sulaukęs kūrinys prisidėjo prie to, kad pozityviomis kultūros srities naujienomis pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Vertinant reikšmingais pranešimais apie Lietuvą pasiektą auditoriją, kultūros sritis ekonomikos sritį pralenkė 1,8 karto, valdymo – 2,5 karto, turizmo – 3,3 karto.

„Per visus savo darbo JAV metus nesu sutikusi nė vieno kultūros lauko profesionalo, kuris nebūtų girdėjęs apie šią operą“, – apie kūrinio žinomumą sako kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūtė ir priduria: – Praėjo jau treji metai nuo kūrinio turo JAV, tačiau beveik kiekvieną kartą atėjusi į susitikimą su meno institucijų vadovais ar kuratoriais išgirstu džiugiai ištariamą frazę: „A, tai jūs iš „Sun & Sea“ šalies!“ Po to dažnai seka klausimai „O ką dabar kuria trijulė? Ką dar netikėto greitu laiku galime pamatyti?“ Nuostabu, kad dabar mus vadina „Saulės ir jūros“ šalimi.“

Vos per kelias dienas išpirkti bilietai Danijoje ir Björk tarp žiūrovų Islandijoje

Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad „Saulė ir jūra“ per pastaruosius 5-erius metus skambėjo ne tik jos atstovaujamose Skandinavijos šalyse, bet ir Islandijoje, kur buvo atliekama ant juodo vulkaninio smėlio, o apdovanoto kūrinio atėjo pažiūrėti legendinė atlikėja Björk.

Kopenhagoje, kur kūrinys 2021 m. vėlyvą pavasarį buvo rodomas šiuolaikinio meno centre „Copenhagen Contemporary“, vos tik paskelbus apie šios operos-performanso gastroles, bilietai į visus pasirodymus buvo išpirkti per kelias dienas. Tie, kam nepavyko išvysti kūrinio Danijos sostinėje, 2021 m. lapkritį galėjo atvykti į Švedijos pietus, Malmės šiuolaikinio meno parodų centrą „Malmö Konsthall“. „Čia performansą per dvi savaites pamatė apie 26000 žiūrovų! Tai buvo kone labiausiai aptarinėjamas įvykis, sulaukęs gausių recenzijų ir komentarų tiek nacionalinėje žiniasklaidoje, tiek tarptautiniuose meno leidiniuose. Šitoks anšlagas Malmės modernaus meno parodų centro istorijoje fiksuotas kone pirmą kartą. Tokio didžiulio dėmesio Lietuvai šių šalių viešojoje erdvėje nebuvo nuo 2005 m., kuomet Lietuva su didele sėkme prisistatė kaip pagrindinė viešnia tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje“, – teigia L. Ruokytė-Jonsson.

Pasaulio reakcija į kūrinį ir kūrinio reakcijos į pasaulio aktualijas

Dešimtyje Europos miestų 2022 m. skambėjęs kūrinys tais metais pasaulio žiniasklaidoje minėtas daugiau kaip 500 kartų. Kultūros srities naujienų srautas išsiskyrė teigiamų naujienų gausa – jos sudarė net 22 proc. visų teigiamo tono reikšmingų pranešimų susijusių su Lietuva. Be naujienų apie „Saulę ir jūrą“ tais metais daug kalbėta apie „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“, scenos meno ir vizualiųjų menų atstovų pasiekimus, kultūros atstovų paramos Ukrainai iniciatyvas.

Kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Lietuvos nuolatinėjė atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražienė prisimena, kad Belgijos sostinėje Briuselyje „Saulė ir jūra“ skambėjo didžiausio ir svarbiausio tarptautinės muzikos bei tarpdisciplininių menų festivalio „Klarafestival“ programoje, „Les Tanneurs“ teatre. „Pagrindinės Belgijos kultūrinės žiniasklaidos atstovai kūrinį vadino genialia opera apie klimato krizę“, – sako V. Gražienė.

Kūrinys čia rodytas praėjus vos dviems savaitėms po Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą pradžios, todėl reaguojant į šiuos įvykius pakoreguotos ir kelios kūrinio libreto eilutės – apdainuojamų paplūdimio vėliavų spalvos pakeistos į mėlyną ir geltoną – Ukrainos vėliavos spalvas. „Saulei ir jūrai“ keliaujant po pasaulį ši kūrinio vieta kaip palaikymo gestas iki šiol taip ir dainuojama. Pasak kūrinio autorių, toks kūrinio generuojamas dėmesys suteikia galimybę reaguoti ir atliepti aktualius įvykius.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

10 liepos, 2024

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė simboliškai išlydėjo Lietuvos olimpinę rinktinę į Paryžiaus vasaros olimpines […]

Indijos premjeras N. Modis pareiškė V. Putinui, kad „karas negali išspręsti problemų“ / EPA-ELTA nuotr.
10 liepos, 2024

Indijos premjeras Narendra Modis antradienį Maskvoje pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad taika yra „labai svarbi“, o „karas negali išspręsti […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

Rusijos raketų smūgis Ukrainai: žuvo 31 žmogus, dar daugiau nei 100 buvo sužeista / EPA-ELTA nuotr.
8 liepos, 2024

Pirmadienį, liepos 8 d., per didelio masto Rusijos ataką prieš Ukrainą žuvo 31 žmogus, o dar daugiau nei 100 buvo […]

Ukraina ir Lenkija pasirašė saugumo susitarimą / EPA-ELTA nuotr.
8 liepos, 2024

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pasirašė dvišalį saugumo susitarimą. Jiedu tai padarė per Ukrainos lyderio […]

8 liepos, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė oficialiu laišku kreipėsi į Ylvą Johansson, už vidaus reikalus atsakingą Europos Komisijos narę, dėl finansinės […]

8 liepos, 2024

NATO lyderiai, šią savaitę aukščiausiuoju lygiu susitiksiantys Vašingtone, pasveikins Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir dar kartą patvirtins, jog vieną dieną […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

5 liepos, 2024

Liepos 6-ąją, Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dieną, tautiška giesmė skambės ne tik Lietuvoje, tačiau ir kituose pasaulio kraštuose, kur tik […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Sviatlana Cichanouskaja / EPA-ELTA nuotr.
3 liepos, 2024

Baltarusija trečiadienį išlaisvino kelis politinius kalinius, pranešė egzilyje gyvenanti šios šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ši žinia pasirodė praėjus dienai […]

3 liepos, 2024

Ukrainos tarnybos teigia užkirtusios kelią planams įvykdyti perversmą. Grupė asmenų praėjusį sekmadienį planavo „provokacijas“ sostinėje Kyjive, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba […]

M. Ruttė oficialiai paskirtas naujuoju NATO vadovu / EPA-ELTA nuotr.
2 liepos, 2024

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas ir būsimas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį savo atsisveikinimo kalboje Nyderlandų įstatymų leidėjams paragino […]

Vengrija perima pirmininkavimą ES, bet tai kelia susirūpinimą / EPA-ELTA nuotr.
2 liepos, 2024

Pirmadienį Vengrija pradeda pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) ir žada būti „sąžininga brokerė“, nepaisant tvyrančio susirūpinimo dėl šios šalies autoritarinės ir […]

Oficialūs rezultatai: M. Le Pen partija su sąjungininkais iškovojo 33,15 proc. balsų / EPA-ELTA nuotr.
2 liepos, 2024

Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) laimėjo pirmąjį Prancūzijos parlamento rinkimų ratą. Marine Le Pen partija kartu su sąjungininkais, remiantis […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]