8 liepos, 2017
Damilė Martinaitytė

Festivalio „Saulės žiedas“ didžiojo prizo laimėtojai patys sau siuva kostiumus

VII-ajame tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ triumfavęs folkloro ansamblis „Grupo Etnográfico de Areosa“ iš Portugalijos publikos dėmesį prikaustė ne tik savo džiaugsmingais tradiciniais šokiais, muzika, pozityvumu, bet ir itin puošniais tautiniais kostiumais. Pasak kolektyvo narės Mafaldos Silva Regos, sudėtingais raštais ir margaspalviais nėriniais siuvinėti kostiumai yra XIX– ojo amžiaus pabaigos Viana do Kastelo vietovės autentiški rūbai. Kurį laiką būtent toks tradicinis apdaras buvo visos Portugalijos simbolis.

Ansamblio narės kostiumus siuvosi pačios

Portugalų tautiniai kostiumai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kone vienodi, bet iš tiesų juose netrūksta skirtingų detalių, kurių ypatybės priklauso nuo jį siuvusios moters sugebėjimų ir turtinės padėties. Visas kostiumo dalis nuo pirmo iki paskutinio siūlelio moterys pasigamindavo pačios. Sijonai dažniausiai būdavo siuvami iš raudono, namuose staklėmis austo audinio, jų apačios gausiai siuvinėtos. Turtingesnės portugalės sijonus puošdavo pirktais karoliukais, ties juosmeniu siuvinėjo karališkus ženklus. Įspūdingai atrodo ir prie sijonų nešiojamos pakabinamos kišenėlės. Jos taip pat dažniausiai gausiai puošiamos karoliukais, ant jų išsiuvinėtas užrašas „amor“ (liet. meilė). Be to, M. S. Rego atkreipia dėmesį, kad kišenėlė yra širdelės formos.

Portugalių kostiumai yra papuošti ir auksiniais papuošalais. Kadaise šio regiono moterys puošdavosi brangiais papuošalais – taip jos tarsi apsidrausdavo – šeimai pritrūkus pinigų, jos visada galėjo papuošalus parduoti. Viana do Kastelo tapus miestu, pradėti nešioti auksiniai, taip vadinami, Karalienės auskarai.

Tik skarų portugalės pačios nesisiūdavo. Pasak M. S. Rego, tikėtina, kad tokių puošmenų, dabar dabinančių ansamblio dalyvių galvas, pečius ir krūtines, XIX-ame amžiuje iš užjūrio moterims parveždavo jų vyrai.

Turbūt, festivalyje nebuvo nei vieno žiūrovo, kurio nesužavėjo portugalų gebėjimas šokti avint įsispiriamus batelius. Šokant girdimas garsas, panašus į kastanječių skambesį. Šokti avint tokiais bateliais – meistriškumas, reikalaujantis ilgo ir sunkaus pasiruošimo.

Viana do Kastelo mieste tautinis kostiumas itin populiarus ir vis daugėja norinčių turėti asmeninius tradicinius drabužius. M. S. Rego sako, kad kolektyvo „Grupo Etnográfico de Areosa“ dalyviai naujus narius moko ne tik šokti ar dainuoti, bet ir siuvinėti, savo rankomis pasigaminti įvairias tautinio kostiumo detales.

„Saulės žiedas“ portugalams – kupinas malonių siurprizų

Didžiojo „Saulės žiedo“ prizo laimėtojams šiame festivalyje sėkmė nusišypsojo net tris kartus. Liepos 3 d. vykusiame pirmąjame konkurso etape kolektyvas buvo pripažints geriausia instrumentinės muzikos grupe, o liepos 4 d. antrojo etapo metu užėmė pirmąją vietą tradicinių folkloro šokėjų grupių kategorijoje. Ansamblio dalyvė Marisa Parente sako, jog šio apdovanojimo jie visiškai nesitikėjo ir pergalę sutiko džiaugsmo ašaromis. Kolektyvo dalyvius nustebino itin šilta šiauliečių ir festivalio svečių reakcija į portugalų pasirodymus – Šiaulių Katedroje atlikę jausmingą fado, muzikantai pelnė publikos ovacijas. „Grupo Etnográfico de Areosa“ nariai mėgavosi Šiaulių miestu ir džiaugėsi galimybe liepos 1-6 dienomis dalyvauti festivalyje.


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Pasirodžius naujai informacijai apie buvusio kunigo, teisto už vaikų pornografijos kaupimą, Alionido Budriaus galimus seksualinius nusikaltimus, Šiaulių vyskupija pradėjo naują […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Šeštadienį melagingai pranešta apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose padėtus sprogmenis, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, apie 18 val. […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]