31 liepos, 2017
Kultūros ministerijos informacija

Kultūros ministrė: „Kino įstatymas turi įtvirtinti kino svarbą“

Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei naujos redakcijos Kino įstatymo projektą, kuriame įvirtinami pagrindai, leisiantys sukurti Nacionalinę filmoteką ir nustatyti papildomus kino kūrybos, gamybos ir sklaidos finansavimo principus. Patikslintas ir kino filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžių. Taip pat nutarta Lietuvos kino centrui (LKC) suteikti įgaliojimus įgyvendinti kino edukacines programas bei kino kultūros sklaidą.

Pristatydama įstatymą kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad numatomi pokyčiai buvo būtini, atsižvelgiant į tai, kad kino menas išaugo ankstesnio įstatymo rėmus. Suvokiant kino svarbą padidėjo ir valstybės poreikiai aktyviai ir ženkliai remti kino kūrimą, gamybą ir sklaidą.

Kino įstatymas padės pagrindus ir Nacionalinės filmotekos kūrimui, įtvirtindamas Lietuvos kino gamintojų ir turtinių teisių turėtojų prievolę perduoti valstybės archyvams vieną atgaminti ir saugoti tinkamą originalios filmo medžiagos egzempliorių. L. Ruokytė-Jonsson taip pat nurodė, kad Nacionalinės filmotekos nebuvimas kelia didelį susirūpinimą informacinių karų akivaizdoje.

Šiuo metu Lietuva sistemingai nekaupia savo kino paveldo – medžiaga saugoma ir Lietuvoje, ir už jos ribų. LKC, vykdydamas savo uždavinius, susijusius su kino paveldu, bendradarbiauja su Lietuvos valstybės centriniu archyvu, LRT archyvu ir UAB „Lietuvos kinas“. Visos trys minėtosios organizacijos turi skirtingą filmų kopijų kiekį, taip pat skiriasi ir turimų filmų kokybė. Lietuvoje iki šiol nebuvo ir pilnos Lietuvos kino paveldo analoginio kino filmotekos: visų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų rinkinio.

Taip pat svarbi kino paveldo dalis yra saugoma ne valstybės institucijose, o pačių kino kūrėjų namuose. Kuriant filmoteką, LKC specialistai rinks medžiagą ir iš privačių asmenų kino archyvų, kurie visuomenei yra visiškai nežinomi. Be papildomo finansavimo lietuviško kino paveldą surinkti, tyrinėti, restauruoti, kopijuoti, saugoti ir rodyti tampa ypač sudėtinga.

Įstatyme siūloma įtvirtinti platesnes kino finansavimo galimybes, industrijos plėtrai naudojant jos pačios uždirbtus pinigus. Ministrės pastebėjimu, akivaizdu, kad esamas kino finansavimas nepatenkina kino industrijos poreikių ir potencialo, nes kinas daro įtaką visuomenės savimonei ir pritraukia papildomų lėšų į Lietuvą. „Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai (6,7 mln. Eur) ar estai (10,4 mln. Eur) skiria savojo kino kūrimui ir sklaidai“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson. Juolab, kad šiais laikais kinas yra viena iš pačių efektyviausių priemonių kovoti su propoganda ir ugdyti pilietiškumą.

Pagal šiuo metu turimus duomenis, sąlyginai mažas kino finansavimas neatitinka aiškiai matomo ekonominio industrijos potencialo. Per pastaruosius metus naudojantis mokestine lengvata užsienio kino gamintojai Lietuvoje išleido beveik 12 milijonų eurų. Finansavimas neatitinka ir kino auditorijos poreikių: 2016 m. nacionalinio kino dalis kino teatruose sudarė 19,5 proc. – tai rodiklis, kurį turi tik gana stiprią kino industriją turinčios valstybės. Todėl įstatymo projekte siūloma dalį kino industrijos uždirbtų lėšų sugražinti į kino gamybą, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Prancūzijoje.

Kino įstatymo projekte sustiprinamos LKC veiklos, ypač užtikrinant nacionalinių filmų prieinamumą ir rodymą, kino edukacijos, kino kultūros sklaidos veiklas bei plečiant LKC bendradarbiavimą su užsienio šalimis. „Lietuvos kinas turi neišnaudotų kino, videokūrybos eksporto galimybių. Tikiu, kad gavęs papildomų instrumentų LKC išnaudos suteiktas galimybes ir lietuviškas kinas bus pasitelktas ne tik kultūros diplomatijoje, bet ir kaip ekonominis instrumentas“, – pabrėžė kultūros ministrė.

Kino įstatymo pakeitimai įsigaliotų pritarus Seimui nuo 2018 m. sausio 1 d.


30 balandžio, 2024

Šiandien Panevėžys mini miesto garbės piliečio, ilgamečio J. Miltinio dramos teatro aktoriaus, režisieriaus Donato Banionio (1924-2014) atminimą. Balandžio 28-ąją D. […]

Vaikų choras Ugnelė Europos jaunimo muzikos festivalyje
30 balandžio, 2024

Nerpelto mieste, Belgijoje baigėsi „European Music Festival for Young People“ – Europos jaunimo muzikos festivalis. Iš festivalyje vykusio konkurso du […]

27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]