Ministrė A. Pabedinskienė: „Įgyvendinamais projektais įdarbinsim 11 tūkst. ilgalaikių bedarbių“

Daugiau nei kas trečias darbingo amžiaus bedarbis, registruotas darbo biržoje, metus ir ilgiau buvo neaktyvus darbo rinkoje. Jų integracijai skatinti sukurta ne viena priemonė, pavyzdžiui, Lietuvos darbo birža nuo praėjusių metų rugpjūčio įgyvendina ESF lėšomis finansuojamą projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ – jo metu 10,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių įgis paklausias profesijas ir naujų kompetencijų, darbo įgūdžių ar įsitvirtins darbo rinkoje, padedant įdarbinimo subsidijuojant ir teritorinio judumo rėmimo priemonėms. Šiuo metu jau įtraukta beveik 1,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių ir ilgą laiką nedirbusių asmenų.

Ilgai nedirbę bedarbiai dažniausiai yra nepasirengę darbo rinkai – neturi jokio profesinio pasirengimo ir kompetencijų, reikalingų įsidarbinti ar pradėti savarankišką veiklą. Todėl darbas su jais yra lėtas ir sunkus. Pirmiausia žmogus turi patikėti, kad gali sugrįžti į darbo rinką, galbūt išmokti pristatyti savo gebėjimus ar netgi įgyti naujų.

Darbo patirties neturintis bedarbis yra mažiau patrauklus ir darbdaviui, todėl darbdaviams, įdarbinusiems į konkrečias darbo vietas ilgalaikius bedarbius, iš dalies kompensuojamos darbo užmokesčio išlaidos. Tai, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, padeda ilgai darbo nerandantiems žmonėms tapti aktyviais ir išlikti konkurencingais darbo rinkoje.

Sunkumų darbo rinkoje ypač patiria kaimo ir atokesnių vietovių gyventojai – ir turintiems tam tikrų profesinių kompetencijų nelengva įsidarbinti dėl neišplėtotų paslaugų ir gamybos. Todėl geriausiai šią problemą padeda išspręsti teritorinio judumo rėmimo priemonė, kurios metu dalyviams kompensuojamos apgyvendinimo ir kelionės išlaidos.

Dalyvaudami šiame projekte ilgalaikiai bedarbiai įgyja darbo rinkoje paklausias profesijas ir naujų gebėjimų. Jie renkasi mokytis įvairių kategorijų krovininių transporto priemonių vairuotojo, virėjo ir pardavėjo, plataus profilio kirpėjo, siuvėjo – operatoriaus, apdailininko, manikiūrininko mokymo programas.

Įgyvendinamų priemonių dėka ilgalaikiai bedarbiai įgyja darbo įgūdžių konkrečiose darbo vietose taip vadinamu pameistrystės būdu. Bedarbiai įgijo siuvėjų, virėjų, pardavėjų, administratorių, pardavimo vadybininkų, buhalterių, stalių, traktorininkų, verslo paslaugų vadybininkų ir šaltkalvių gebėjimus. Daugelis jų įgūdžių sėmėsi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje apdirbamojoje gamyboje, ūkininkų ūkiuose.

Daugiausiai ilgalaikių bedarbių nuolatiniam darbui priėmė UAB „VINTEX“, UAB „DANESA“, UAB „RADVYDĖ“, UAB „Švaros artelė“, AB „Dainavos siuvimas“, UAB „Ecoservice“, „Bikuvos“ prekyba, UAB „Mantinga“, UAB „Aukštaitijos švara“, UAB „Ecolink Baltic“, UAB „Aisiga“, UAB „Kalveda“, IĮ „Sivirginta“, A. Valčiukienės karšykla, UAB „Brolenta“.

Per penkis mėnesius 34 ilgalaikiai bedarbiai pasirinko darbą toliau nuo namų.

Ilgalaikiai bedarbiai – darbo ieškantys žmonės iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

Metų pradžioje šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 52,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių (31,3 proc. tarp visų bedarbių), tarp vyresnių kaip 50 metų amžiaus – 49 proc. (48,7 proc.), tarp jaunimo iki 29 metų – 9 proc. (9,1 proc.)