Metai po eismo pakeitimų Vilniaus žieduose: 6 kartus mažiau konfliktų
Praėjus metams po to, kai Vilniuje buvo pakeistas Olandų bei Tuskulėnų žiedinių sankryžų ženklinimas, pasikeitė ne tik vairuotojų įpročiai, bet ir situacija pačiose sankryžose. Draudikai pastebi, kad vienais intensyviausių Vilniaus žiedų judėti tapo paprasčiau ir aiškiau, todėl ir konfliktinių situacijų bei aiškinimosi, kas kaltas, kur kas mažiau.
Konfliktinių situacijų – 6 kartus mažiau
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pastebi, kad nors prireikė laiko, kol vairuotojai prie pakeitimų prisitaikė, šiuo metu eismas šiose žiedinėse sankryžose vyksta gerokai sklandžiau.
„Aiškesnis ženklinimas padėjo užtikrinti, kad sankryžose būtų kuo mažiau ne tik pavojingų, bet ir neapibrėžtų, diskutuotinų situacijų. Būtent šiuo požiūriu situacija pasikeitė labiausiai – per metus draudimo specialistams nė karto neteko aiškintis, kas kaltas dėl eismo įvykių, ar ekspertams vykti į įvykio vietą. Taip, eismo įvykių vis dar pasitaiko, kai nesilaikoma saugaus atstumo ar nepraleidžiamas pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis, tačiau visais tokiais atvejais aišku, kas tikrasis eismo įvykio kaltininkas“, – įsitikinęs BTA atstovas.
Pasak A. Žiukelio, pereinamuoju laikotarpiu, kelis pirmuosius mėnesius po pakeitimų, netaisyklingai besirikiuojančių, bandančių važiuoti ne ženklinime nurodyta kryptimi ar keisti juostas žiedo viduje, buvo šiek tiek daugiau. Tačiau ilgainiui itin aiškus ženklinimas, iškilūs bei šviesą atspindintys kauburėliai žiedo viduje ir kelio ženklai, iš tolo įspėjantys, kokiu principu vyksta eismas, įvedė daugiau tvarkos ir susikalbėjimo tarp vairuotojų.
Statistika taip pat patvirtina, kad eismo saugumo situacija šiuose žieduose pagerėjo. Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Tomo Kamaičio teigimu, sumažėjo ne tik įskaitinių, bet ir techninių eismo įvykių.
„Išnagrinėję eismo įvykių suvestines, matome, kad abiejuose žieduose saugumo situacija pagerėjo, o ginčytinų situacijų sumažėjo 6 kartus, t.y. į policiją nesikreipiama, dokumentai sutvarkomi draudimo bendrovėse, todėl spūstyse nebuvo gaišinami kiti eismo dalyviai“, – sako T. Kamaitis.
Tuskulėnų ir Olandų žiedai suprojektuoti daugiau kaip prieš 30 metų ir priskiriami prie problemiškiausių Vilniaus miesto sankryžų. Juose grūstys taip pat buvo vienos ilgiausių, o pagal įvykstančių neįskaitinių eismo įvykių skaičių Olandų žiedas buvo tituluojamas vienas avaringiausių žiedų visoje šalyje.
Planuojamos permainos ir kitose sankryžose
Kad eismo sistema Vilniuje dar turėtų būti tobulinama, o eismas Olandų ir Tuskulėnų žieduose galėtų vykti dar efektyviau, įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas.
„Laikas atskleidė tobulintinus ženklinimo aspektus – tai, kad Olandų žiede atvažiuojant Kosciuškos gatve iš antrosios juostos galima sukti tik į trečiąjį išvažiavimą ir apsisukti, kai tuo tarpu pagrindiniai srautai vyksta būtent Antakalnio gatve, yra pakankamai didelis nepatogumas, mažinantis žiedų pralaidumą. Maža to, tolygesnis abiejų eismo juostų apkrovimas neleistų daryti draudžiamų ar nepageidaujamų manevrų ir taip dar labiau sumažintų eismo įvykių skaičių“, – sako VGTU docentas.
Savivaldybės atstovo teigimu, pakeitimai artimiausiu metu planuojami kitose avaringose sostinės žiedinėse sankryžose. Žiede prie traukinių ir autobusų stoties jau pradėti darbai, o dar dvi sankryžos artimiausiu metu laukia pokyčių.
„Šiuo metu atliekamas dviejų žiedinių sankryžų modeliavimas – prie Lietuvos Edukologijos universiteto ir Savanorių prospekte. Jau atliekami darbai Geležinkelio gatvės žiedinėje sankryžoje šalia stoties. Čia siaurinama važiuojamoji dalis, įrengiamos iškilios pėsčiųjų perėjos su saugumo salelėmis, taip koncentruojant srautų paskirstymą“, – būsimus pokyčius vardija T. Kamaitis.
Naujos rizikos zonos
Žiukelio teigimu, stebint pasikeitusią situaciją žieduose per metus išryškėjo, kad rizikingos zonos iš pačių žiedinių sankryžų bei įvažiavimų ar išvažiavimų, persikelia į žiedų prieigas.
„Atrodo, kad sugriežtinus įvažiavimus į žiedines sankryžas, įsivyravo „naujas“ manevras – vairuotojai net ir žinodami, kad važiuodami ta juosta, negalės išvažiuoti iš žiedo reikiama kryptimi, vis tiek renkasi šią juosta ir vėliau, artėdami prie įvažiavimo į žiedą, mėgina persirikiuoti į kitą juostą, taip sukurdami ne tik papildomus kamščius, bet ir pavojingas situacijas. Turint omenyje, kad šiose sankryžose pakankamai intensyvus ne tik lengvųjų automobilių, bet ir viešojo transporto eismas, toks elgesys jei ir nesibaigia eismo įvykiu, tai sukelia labai daug nepatogumų visiems eismo dalyviams“, – įsitikinęs BTA atstovas.
