Pagėgių bibliotekoje – susitikimas su profesoriumi Domu Kaunu
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje suorganizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“.
Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbus Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo, garsinimo, įprasminimo veiklą. Svarūs profesoriaus Domo Kauno nuopelnai Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimo, įamžinimo bei įprasminimo srityje, jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje inicijavo Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus įkūrimą, yra jo ilgametis globėjas, daugelio reikšmingų iniciatyvų Pagėgių krašte autorius.
Apie didžius prof. habil. dr. Domo Kauno nuopelnus Lietuvai liudija ir gausybė jam skirtų svarių valstybinio ir tarptautinio įvertinimo ženklų. Vienas jų – 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu skirtas apdovanojimas už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą. Tad susitikimo su profesoriumi Domu Kaunu Pagėgių bibliotekoje metu skaitytojai išklausė niekur nepublikuoto pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Pranešimas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis K. Donelaičio laikmečio aplinkos, pirmųjų šio lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinių ir apie jį parašytų leidinių skaidrėmis. Kadangi jokiuose iki šių dienų išlikusiuose informacijos šaltiniuose nėra užfiksuotas Kristijono Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimo faktas ir šia tema niekada nebuvo vykdoma jokių mokslinių tyrinėjimų, prof. habil. dr. Domas Kaunas šios bibliotekos buvimo faktą stengėsi išsiaiškinti remdamasis prielaidomis, iškeltomis nagrinėjant XVIII-ojo amžiaus Lietuvos politinę, kultūrinę, ekonominę ir religinę situaciją, jos įtaką K. Donelaičio asmenybei bei jo kūrybiniam, literatūriniam poreikiui.
Siekiant įminti „detektyvinę“ K. Donelaičio asmeninės bibliotekos buvimo ar nebuvimo mįslę, analizuotas K. Donelaičio gyvenimo būdas, jo socialinė padėtis, religiniai ir visuomeniniai įsipareigojimai, santykiai su tuometine Prūsijos valdžia, religine, švietimo ir kitomis bendruomenėmis. Daug dėmesio profesoriaus pranešime buvo skiriama Kristijono Donelaičio palaikytų ryšių su jo epochos žmonėmis tyrinėjimui: apie poeto užmegztus ryšius su to meto šviesuomene byloja jo išsiųsti bei gauti laiškai, atvirlaiškiai, rankraščiai, įvairūs oficialūs dokumentai ir galiausiai – K. Donelaičio ateities kartoms paliktas kūrybos lobynas. Profesorius savo pranešime sakė, kad atsižvelgus į visas prielaidas, galima teigti, jog Kristijonas Donelaitis galėjo turėti asmeninę biblioteką.
Už įdomų ir išsamų Pagėgių krašto žmonėms padovanotą pranešimą profesoriui Domui Kaunui padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė. Prof. habil. dr. Domas Kaunas perdavė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bei jos skaitytojams Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto išleistas ir Pagėgių bibliotekai padovanotas mokslo populiarinimo knygas, o taip pat profesorius padovanojo leidinių iš savo asmeninės bibliotekos. Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius bibliotekai įteikė Vydūno ir apie Vydūną išleistų knygų.
Profesoriaus Domo Kauno pranešimas paskatino turiningą susitikimo dalyvių diskusiją, svečias atsakinėjo į gausius žiūrovų klausimus
