22 vasario, 2018
Žemės ūkio ministerijos informacija

Ministras B. Markauskas: „Mūsų tikslas – atstovauti visam šalies žemės ūkiui“

„Šis finansinis laikotarpis jau įpusėjo, tad galime apžvelgti rezultatus ir įvertinti, kokią paramą šalies žemės ūkis gavo per Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ir valstybės pagalbos priemones, taip pat tiesioginėmis išmokomis. Šie rezultatai akivaizdžiai paliudija, kad ministerija atstovauja visam šalies žemės ūkiui, o ne tik vienam kuriam jo sektoriui ar  ūkių dydžiui“, – akcentuoja žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones

Ministras pabrėžia, jog vienas pagrindinių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos tikslų – remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, kad jie būtų konkurencingi ir galėtų išsilaikyti rinkoje. Šiam tikslui įgyvendinti 2014 m. buvo atlikta analizė ir apibrėžti ūkiai, priskiriami smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai pagal ūkio valdos dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP). Priimtas sprendimas smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai priskirti tuos ūkius, kurių valdos dydis, išreikštas SP, yra nuo 4 000 iki 50 000 Eur. Tokių valdų 2017 m. liepos 1 d. duomenimis, buvo 40 989.

Smulkieji ūkiai, kurių valdos dydis, išreikštas SP,  siekia nuo 4 000 iki 7 999 Eur (tokių yra 18 946),  gali pretenduoti gauti paramą pagal priemones „Parama smulkiesiems ūkiams“, „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“. B. Markauskas pažymi, jog siekiant, kad kuo daugiau pareiškėjų galėtų pasinaudoti parama, numatyta keisti programą, kad ūkio produkcijos standartinės vertės ribos pagal priemonę „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“ galėtų prilygti 15 000 Eur.

Parama pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gali būti teikiama jauniesiems ūkininkams, kurių ūkis ir žemės ūkio valda iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra registruoti ne daugiau kaip prieš 1 metus, o jų  ekonominio dydžio potencialas, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra didesnis kaip 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus.

Ūkiams, kurių SP paramos paraiškos teikimo metu siekia nuo 8000 Eur, parama gali būti teikiama pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Prioritetas teikiamas valdoms nuo 8 000 iki 50 000 Eur. Paramai smulkiesiems ūkiams per visą šį finansinį laikotarpį skirta 11,9 mln. Eur (jau išnaudotos visos lėšos), paramai smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui – 7,5 mln. Eur (likutis 2018–2020 m. – 6,64 mln. Eur), paramai jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – 64,7 mln. Eur (likutis – 17,28 mln. Eur).

 „Apžvelgę paramos statistiką, prieiname prie išvados,  jog net 64 proc. visų finansuojamų paramos

paraiškų patenka į smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategoriją. Akivaizdu, kad jau trūksta lėšų veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“, matome, kad veiklos sritis „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“ nėra pakankamai populiari. Įsitikinome, jog teikdami paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir suteikdami pirmenybę tiems, kieno SP yra mažesnis, sudarėme palankias sąlygas smulkiesiems ūkiams kreiptis paramos. Ši parama sulaukė didelio populiarumo“, – pažymi B. Markauskas.

Ministras pabrėžia, jog  siekiant remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, imtasi tam tikrų veiksmų. Pirmiausia – perskirstytos lėšos ir skirti papildomi 15 mln. Eur veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“. Jei tam artimiausiu metu pritars Europos Komisija, papildomai galėtų būti paremta 1 000 smulkiųjų ūkių. Kitas smulkiesiems ūkininkams svarbus žingsnis – 2018  m. vyksiančiam paramos paraiškų priėmimui numatyta leisti paramos lėšomis įsigyti naudotus traktorius.

Artimiausiu paramos paraiškų priėmimo metu  prioritetas smulkiesiems ūkiams bus teikiamas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ suteikiant papildomus atrankos balus tais atvejais, kai ūkio SP yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur. Taip pat numatyta 2018 metais vyksiančiam paramos paraiškų priėmimui taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą, kai paramos gavėjas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas.

Populiariausia programos priemone tarp visų  ūkių išlieka „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuriai 2014-2017 m. teko 429 mln. Eur, pateikta 4 816 paraiškų. Iš jų patvirtintos 2 782 paraiškos 254,39 mln. Eur sumai, likutis 2018-2020 m. siekia 164,33 mln. Eur.

Parama tiesioginėmis išmokomis

Tiesioginės išmokos sudaro nemenką žemdirbių pajamų dalį. Per 2014-2017 m. laikotarpį 130 000 pareiškėjų iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. Eur tiesioginių išmokų. 2018-2020 m. laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. Eur tiesioginių išmokų.

Žemės ūkio ministerija,  palaikydama  smulkiuosius ūkius, jau nuo 2014 m. taiko išmoką už pirmuosius 30 ha ir tam skiria 15 proc. (2014 m. – 10 proc.) visos ES tiesioginių išmokų sumos. „Ši visiems be išimties pareiškėjams mokama papildoma maždaug 50-60 eurų (2017 m. išmokos dydis siekė 56,25 Eur/ha) didesnė išmoka už 1 ha užtikrina smulkiesiems ūkiams pajamų stabilumą, sustiprina jų galimybę plėsti savo veiklą, o tai užtikrina kaimo gyvybingumą“, – pastebi B. Markauskas.

 Iš viso per 2014–2017 m. laikotarpį 130 000 pareiškėjų išmokėta apie 235 mln. Eur išmokų už pirmuosius 30 ha. 2018 – 2020 m. laikotarpiu už pirmuosius 30 ha bus išmokėta dar apie 220 mln. Eur.

Valstybės pagalba

Parama žemės ūkio sektoriuje yra teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, bet ir  pagal valstybės pagalbos ir nacionalinės paramos priemones, o jų yra net 25. Minėtos priemonės apima pačias svarbiausias žemės ūkio sritis ir yra skirtos veislininkystei skatinti, kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui, rizikų valdymui ūkiuose, žemdirbių konsultavimui ir kt. Siekiant palengvinti  žemdirbiams kreditavimo sąlygas, teikiama parama kreditų palūkanoms ir  garantinei įmokai kompensuoti.  Parama skiriama ir  veisliniams gyvuliams įsigyti, taip pat kompensuojami nuostoliai tiems, kuriems tenka paskersti gyvulius dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Kasmet skiriama apie 800 tūkst. Eur kaimo bendruomenėms, siekiant sustiprinti jų materialines bazes, sutvarkyti ir pritaikyti kaimo gyventojų poreikiams kaimo viešąsias erdves, paremti jų organizuojamus renginius tautinio paveldo produktams saugoti, kurti, realizuoti ir populiarinti.

Iš viso per 2014-2017 m. valstybės pagalbos ir nacionalinės paramos priemonėms iš nacionalinio biudžeto išmokėta 105, 5 mln. Eur.  2018 m. šioms priemonėms numatyta skirti 25, 5 mln. Eur.

„Labai apgalvotai ir strategiškai naudojamės visais mūsų turimais finansiniais instrumentais, remdami šalies žemės ūkį. Mūsų Vyriausybės programoje numatyta mažinti didelių, vidutinių ir smulkiųjų ūkių galimybių skirtumus, sudaryti teisingas konkurencijos sąlygas ir vienodas galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos ir valstybės teikiama parama visiems ūkio dalyviams, kad jie visi galėtų augti ir dalyvauti lygiavertėje konkurencinėje kovoje“, – apibendrina ministras B. Markauskas.


Aušrinė Armonaitė. ELTA / Marius Morkevičius
20 rugsėjo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) apskaičiavo, kad šių metų pirmąjį pusmetį administracinė našta verslui sumažėjo 7,16 mln. eurų, o verslui […]

18 rugsėjo, 2024

Savivaldos finansų tvarumas, decentralizacija, tvari kelių infrastruktūra, tikruosius gyventojų poreikius, o ne teorinius tikslus atliepiančios nacionalinės reformos, civilinė sauga – […]

17 rugsėjo, 2024

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, […]

17 rugsėjo, 2024

Vakar susitikau su senu Lietuvos pramonininkų konfederacijos partneriu, Estijos darbdavių konfederacijos (Eesti Tööandjate Keskliit) generaliniu direktoriumi Arto Aas. Aptarėme gana […]

17 rugsėjo, 2024

Antradienį Vilniuje duris atvėrė pirmasis Ispanijos automobilių gamintojo „CUPRA“ salonas Lietuvoje – „CUPRA Garage Vilnius“. Kaip teigė Vilniaus „CUPRA“ padalinio […]

17 rugsėjo, 2024

Nepaisant šįmet išaugusio faktinio sektoriaus finansavimo ir didelio kelių tiesybos bei remonto tempo, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka […]

17 rugsėjo, 2024

Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai […]

16 rugsėjo, 2024

Likviduojama metalinių durų ir langų gamybos įmonė „Vitral“ atleidžia visus 32 darbuotojus. Apie tai Klaipėdos bendrovė informavo Užimtumo tarnybą. „Atleidimo […]

16 rugsėjo, 2024

Norinčiam augti verslui gali kilti išties nemažai iššūkių ir klausimų, todėl Lietuvos regionų verslininkai palaikymo, žinių ir įkvėpimo semiasi bendraminčių […]

14 rugsėjo, 2024

Daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas. Energetikos ministerijos duomenimis, jau modernizuoti daugiau kaip 48 tūkst. neefektyvių […]

13 rugsėjo, 2024

Kiekvieno verslo sėkmė priklauso ne tik nuo darbuotojų pastangų, bet ir nuo tinkamai parinktų įrankių, kurie padeda efektyviai atlikti kasdienes […]

11 rugsėjo, 2024

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) naujus mokslo metus pasitinka geromis naujienomis švietimo bendruomenei – tarptautiniu mastu įvertintus vadovėlius „Ekonomika per […]

11 rugsėjo, 2024

20 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų iš Rusijos plukdantis pažeistas laivas galimai plauks į Lietuvą, praneša portalas „Delfi“. Kaip teigia […]

10 rugsėjo, 2024

„Socialinio verslo ir inovacijų forumas“ š. m. rugsėjo 9 d. pasitiko tema – „Rytojaus technologijos: socialinių pokyčių siekis pasitelkiant inovacijas“ […]

9 rugsėjo, 2024

Dirbtiniu intelektu (DI) veiklą optimizuojančiai švedų kapitalo telekomunikacijų bendrovei „Telia” praėjusią savaitę pranešus apie planuojamą 400 darbuotojų Lietuvoje atleidimą, šie […]

Elena Leontjeva / LLRI nuotr.
6 rugsėjo, 2024

Lietuvos pensijų sistema laikosi ant trijų ramsčių, kurių du – paremti žmogaus atsakomybe už savo ateitį. Demografinės tendencijos perspėja, kad […]

5 rugsėjo, 2024

Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, asociacija „Klaipėdos regionas“ bei septynios savivaldybės, šios asociacijos narės, ketvirtadienį Palangoje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl […]

5 rugsėjo, 2024

Lietuvos tvarios energetikos kompanija INIKTI Vokietijoje iki metų pabaigos pastatys 17 vėjo jėgainėms skirtų hibridinių bokštų. Tai numato pasirašytas susitarimas […]

4 rugsėjo, 2024

Švedijos telekomunikacijų operatorė „Telia“ trečiadienį pranešė, kad, mažindama sąnaudas ir siekdama sutaupyti apie 250 mln. dolerių per metus, panaikins 3 […]

3 rugsėjo, 2024

Nors nuo pernai elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo perpus, dar didesniam jų populiarumui koją kiša įvairios tautiečių dvejonės. Žmonės iki šiol […]