Geopolitikos diagnostika: Indija – JAV, Arabijos pusiasalis – Afrikos ragas, Irakas

Indija – JAV

Faktas:

JAV ir Indijos diplomatai bei administracijos pareigūnai surengė eilę skubių susitikimų, kurių tikslas sutarti dėl slaptos informacijos mainų ir bendradarbiavimo ginkluotės srityje.

Diagnozė:

Jei Amerika tikrai nori, pasak, jos prezidento, vėl tapti didžia šalimi, pirmasis priešininkas, kurį reikia įveikti, yra Kinija. Natūralu, kad Vašingtonas ieško sutarimo su Kinijos priešininkais bei konkurentais. Tuo būdu Indija tampa natūralia JAV sąjungininke, kuri ir pati, kaip regis, siekia suartėjimo su JAV.

Bendradarbiavimas karybos srityje intensyvėja, Indija per pastaruosius metus jaučiasi tampanti vis svarbesnė regione, tačiau abiejų šalių draugystėje nestinga ir neišspręstų problemų. Per milijardą gyventojų turinti šalis perka naftą daugiausia iš Irano, tad savaip nesilaiko JAV skelbiamų sankcijų. Indija, tiesa, jau sumažino importą (iki maždaug 500 000 barelių per dieną), bet nenorėtų mažinti jo iki absoliutaus nulio. Tai, tai aišku, amerikiečiams nelabai patinka.

Amerikai rūpi ir jos tradiciškai santykiai su Pakistanu, kuris, savo ruožtu, yra didis Indijos priešininkas. Pastaruoju metu nesusipratimų su Pakistanu tik daugėja, ypač turint galvoje Pakistano nuolaidžiavimą Talibanui ir kitiems islamistams. Tad kaip gi pasikeis trijų branduolinių valstybių – Indijos, Kinijos, ir Pakistano santykis regione, Amerikai siekiant ir vėl būti pasaulio lydere?

Arabijos pusiasalis – Afrikos ragas

Faktai:

Eritrėjos, Etiopijos ir Somalio užsienio reikalų ministrai Džibutyje susitiko pagaliau pasirengę “normalizuoti” situaciją regione. Ženevoje bandoma surengti konsultacijas Jemeno ateities klausimu.

Diagnozė:

Etiopija ir Eritrėja pagaliau formaliai baigė daugiau kaip dešimtmetį trukusį beprasmį karą dėl dykumos ruožo abiejų šalių pasienyje. Ta pati Eritrėja formaliai nuo 2008 metų tebekariauja su Džibučio respublika, tačiau ir šis prasmės neturintis konfliktas gęsta, o Džibučio diplomatai net sutinka tapti tarpininkais, sprendžiant kitus konfliktus. Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas rodo norą tapti pro-vakarietišku ir pro-demokratišku, duoda šansą Eritrėjai garbingai išeiti iš minėto beviltiško karo.

Kitoje siauros jūros pusiasalyje Jemeno pilietinio karo dalyviai ima suprasti (taip reikia manyti?), kad karo niekas taip ir nelaimės, dar viena netolima šalis – Kataras – keičia užsieniečių statusą reglamentuojantį įstatymą, siekia išeiti iš politinės izoliacijos, o iš esmės – diversifikuoti ekonomiką kuri per daug priklauso nuo vieno šaltinio – naftos.

Kažkas atsitiko? Karas atsibodo? Ar tik pertrauka prieš naujus karus?

Irakas

Faktas:

Irako parlamentas surengė neeilinę sesiją, skirtą aptarti Basros regione plintantiems neramumams, kurie gali virsti pilietiniu karu.

Diagnozė:

Neramumai prasidėjo nuo iš pirmo žvilgsnio “techninių” protestų dėl vandens trūkumo. Tačiau neramumų metu padegtas Irano konsulatas, iš “Katiušos” tipo raketų apšaudytas Basros oro uostas. Mažiausiai 15 žmonių žuvo susirėmimuose tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų.

Basra yra antrasis pagal dydį Irako miestas, naftos gavybos centras. Dauguma vietos gyventojų yra musulmonai šiitai (kaip Irane), tad vyksta religinis konfliktas tarp Irano šalininkų ir priešininkų – šiitų ir sunitų, o taip pat etninis konfliktas tarp arabų ir persų. Stiprėja ir buvusio prezidento Saddamo Husseino šalininkų likučiai. Jei šalies vadovybė svarsto Kurdistano autonomiją, panašios autonomijos galima tikėtis ir Basros regione. Kažkada dirbtinai suformuota valstybė byra iš visų pusių.

Užs. Nr. EV-70