Paskutiniai žingsniai grūdų eksporto į milžinišką Kinijos rinką link
Kinijos liaudies Respublikos Muitinės generalinės administracijos (GACC) atstovai baigė 10 dienų vizitą Lietuvoje, po kurio ekspertai pateikė labai palankų Lietuvos grūdų fitosanitarines kontrolės procedūrų įvertinimą.
Lietuvos grūdų augintojai kelią į Kinijos rinką skinasi nuo 2014 metų pavasario, kuomet buvo išreikštas noras eksportuoti grūdus į Kiniją. Po ilgų dokumentų patikrų šių metų lapkričio pradžioje Lietuvoje lankėsi Kinijos muitinės grūdų ekspertų delegacija. Tikėtina, kad vizito datą paspartino Žemės ūkio ministro susitikimas su Kinijos žemės ūkio ministru bei Lietuvos prezidentės aplankymas Šanchajuje, kur po vykusios parodos viešojoje erdvėje nuskambėjo pagiriamieji žodžiai lietuviškai produkcijai.
Dešimt dienų Lietuvoje viešėję ekspertai tikrino visą žemės ūkio produkcijos grandinę – nuo žemės lauko iki pakrovimo į laivą. Ekspertai lankėsi grūdų supirkimo įmonėse Telšiuose, Mažeikiuose, Kėdainiuose, kur didžiausias dėmesys buvo skiriamas patikrai, kokio švarumo grūdai patenka į elevatorius, taip pat buvo stebima, kaip grūdai sandėliuojami, valomi, džiovinami, vertinamos galimybės atsekti grūdų kelią nuo pirminio priėmimo iki pakrovimo eksportui. Piktžolės, kenkėjai, grūdų saugos rodikliai – tai svarbiausi kriterijai, norint gauti leidimus grūdų įvežimui į Kiniją.
Svečiai iš Kinijos taip pat apžiūrėjo keletą žemės ūkio bendrovių. Laukuose ekspertai vertino pasėlių švarumą. Specialistai taip pat lankėsi Dotnuvos sėklų paruošimo įmonėje, Klaipėdos uosto krovos kompanijose, kur vertino priimamų bei kraunamų į laivą grūdų patikrą.
Taip pat buvo įvertinta, kaip atliekamos valstybinių institucijų procedūros užtikrinant kokybišką tiekimo grandinę. Per visą patikros laiką buvo vertinama grūdų fitosanitarija nuo sėklos bei dirvožemio paruošimo, iki pasėlių priežiūros laukuose.
Pasibaigus Kinijos ekspertų vizitui Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) prezidentas Karolis Šimas sako, jog Lietuva sulaukė labai palankaus vertinimo.
„Džiaugiamės, kad ekspertų vertinimas buvo teigiamas, gerai buvo įvertinti pasėlių laukai, grūdų įmonių darbas. Jei finalas bus toks, kokia patikros pradžia, tai naujam grūdų sezonui tikimės eksporto į Kiniją leidimų“, – optimizmo neslėpė asociacijos prezidentas. Anot jo, sunku pervertinti Kinijos rinkos svarbą, nes ši valstybė viena galėtų nupirkti visą Lietuvos grūdų perteklių.
Kaip žinoma, Lietuva kasmet eksportuoja apie 4 mln. tonų grūdų, rapsų bei ankštinių kultūrų. Kinija yra didžiausia žemės ūkio žaliavų importuotoja. Susiklosčius palankioms sąlygoms ši šalis galėtų nupirkti visą perteklinį Lietuvos derlių. Kiniją domina įvairi žemės ūkio produkcija: kviečiai, kurių kasmet Lietuvoje turime 2,5-3 mln. tonų perteklių, miežiai, kurių 200-300 tūkst. tonų kasmet, žirnių – 200-400 tūkst. tonų kasmet. Rapsų Kinijai galėtume parduoti 200-300 tūkst. tonų kiekvienais metais.
Kinija dirba tik su didžiausiais pasaulio eksportuotojais – JAV, Kanada, Brazilija, Argentina, Ukraina, Australija. IŠ ES iki šiol turėjo galimybę eksportuoti tik Prancūzija (kviečius) ir Danija (miežius), todėl Lietuvai patekti į šį didžiausių eksportuotojų klubą būtų didžiulis pripažinimas pasaulyje.
„Mūsų sektoriaus tiekimo infrastruktūra sukurta per pastaruosius 5-15 metų, todėl jame pritaikytos pačios moderniausios technologijos. Esame pasiekęs tokį lygį, kad galime būti pavyzdžiu visam pasauliui. Lietuvos žemės ūkio tiekimo grandinė ne tik atitinka pasaulio standartus, bet ir gali būti pavyzdys eksportuojančioms šalims“, – tvirtina LGPA prezidentas K.Šimas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija (LGPA) bendradarbiaudama su Lietuvos atsakingomis tarnybomis (Žemės ūkio, Užsienio reikalų ministerijos, Augalininkystės tarnyba ir kitos) baigia atverti visas pasaulio rinkas lietuviškų grūdų ir grūdų produktų eksportui. Asociacijos vadovai džiaugiasi, kad mūsų potencialių rinkų sąraše liko tik JAV ir Meksika.
„Prieš metus Lietuvoje viešėjo panašūs kontrolieriai iš Indijos. Tiek Indijos, tiek Kinijos ekspertai aukščiausiais balais įvertino mūsų sektoriaus kontrolės užtikrinimą, automatizavimo pasiekimus bei galimybę atsekti produkcijos kelią“, – teigia K.Šimas.
Pasak asociacijos atstovų, Kinijos ekspertai susitikimuose minėjo, kad jų rinkai reikia visų rūšių (ypač aukščiausios kokybės) kviečių. Ši rinka yra ypatingai patraukli, nes Kinija dažnai moka šiek tiek didesnę nei rinkos kainą. Ieškant naujų eksporto šalių savo produkcijai svarbiausi yra šie du kriterijai – importuojančios šalies BVP augimas ir gyventojų prieaugis. Kinija atitinka abu šiuos kriterijus.
Susitikimuose svarstytas net ir kiti eksporto būdai. Ateityje dalį grūdų būtų galima eksportuoti net konteineriais (vagonuose) „Lietuvos geležinkelių“ pristatytu maršrutu. Tokia galimybė atsiranda dėl to, kad iš Kinijos vyksta didelis prekių eksportas į ES šalis, o šiam transportavimo būdui iki šiol trūko grįžtamojo krovinio į Kiniją, todėl grūdai galėtų užpildyti šią nišą.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos informacija
