Laima Andrikienė: „Šioje Seimo kadencijoje Europos kultūros keliai ir jų plėtra Lietuvoje bus mūsų darbotvarkėje”
Šiandien įvykusiame Seimo laikinosios Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentinės grupės posėdyje aptarti kultūros paveldo sklaidos prioritetai artimiausiems metams, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio – pirmojo ir seniausiojo Europos kultūros kelio – plėtra Lietuvoje, jau ketverius metus Lietuvoje veikiančios Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos misija bei veiklos prioritetai.
Seimo laikinojoje Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentinėje grupėje dirba dešimt Seimo narių, grupės pirmininkė – Laima Andrikienė, pirmininkės pavaduotoja – Seimo narė Silva Lengvinienė. Tarp grupės narių – skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai V. Juozapaitis, A.Vinkus, Z. Balčytis, S. Tumėnas, L. Jonaitis, L. Pociūnienė, V. Aleknaitė – Abramikienė ir kiti.
Parlamentinės grupės posėdyje dalyvavo ir pranešimus skaitė, į Seimo narių klausimus atsakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas bei Lietuvos atstovas Europos Tarybos Išplėstinio dalinio susitarimo dėl kultūros kelių vykdomojoje taryboje Alfredas Jomantas bei Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Pasak A. Jomanto, kuris ypač akcentavo kultūros kelių kuriamą vertę ir vaidmenį kultūros paveldo sklaidos procese, Europos Tarybos institucijos vykdo kultūros kelių stebėseną, koordinuoja kultūros kelių tinklų plėtrą. Lietuva nuo 2012 m. dalyvauja Europos Tarybos kultūros kelių programoje, kurios pradžia buvo1987 m. Europos Tarybos paskelbtoji Santjago de Kompostelos deklaracija. A. Jomantas pabrėžė, kad kultūros kelias būtų pripažintas tarptautiniu lygiu, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo metu Lietuvoje yra du Europos Tarybos Kultūros kelių instituto sertifikuoti ir tarptautiniu lygiu pripažinti keliai: Žydų kultūros paveldo kelias ir Šv. Jokūbo kelias. Iš viso Europoje yra sertifikuota apie 40 kultūros kelių. A. Jomantas akcentavo, kad tam, jog kultūros kelių plėtra mūsų šalyje vyktų sklandžiai, būtina peržiūrėti ir sutvarkyti Lietuvos teisinę bazę.
Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas A. Vrubliauskas dalijosi patyrimu, plėtojant Šv. Jokūbo kelio tinklą mūsų šalyje, kurį sudaro keturios šio kelio atšakos: Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Šv. Jokūbo kelias tinklas driekiasi per 40 Lietuvos savivaldybių, iš kurių 26 savivaldybės yra susijungusios į minėtą asociaciją, kuri savo ruožtu yra Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos narė. Asociacijos prezidentas pasidžiaugė, kad šalia kellių ir juose esančių lankytinių objektų žymėjimo vykdomi kultūros ir edukaciniai projektai, todėl Lietuvoje esančias Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklo atšakas atranda ir mūsų piliečiai, ir užsieniečiai. Nors nemažai darbų yra atlikta, asociacija numato ir toliau vykdyti Šv. Jokūbo kelio atšakų ženklinimą ir tvarkymą, aktyvinti kultūros ir edukacinius projektus, dirbti su jaunimu, kurti ir plėtoti piligrimystės logistiką (interaktyvūs žemėlapiai, sertifikatai, piligrimų pasai, spaudai), vykdyti informacijos sklaidą, tęsti tarptautinį bendradarbiavimą.
