E. Šimė. Tendencijos geležinkelių sektoriuje – nauji dėsniai ir netikėti sprendimai

Transporto ir logistikos sektorius jau kurį laiką mokosi (iš)gyventi turbulencijų ir transformacijų sąlygomis. Rusijos karas Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai pritaikytos sankcijos paskatino verslą užverti duris į anksčiau įprastus logistikos koridorius, pakeitė kai kuriuos nusistovėjusius dėsnius ir taisykles. Tad tiek šiame sektoriuje veikiančios verslo įmonės, tiek ir jų klientai ieško naujų, kartais visiškai netikėtų galimybių. Ne išimtis ir krovinių gabenimas geležinkeliu – taigi kokias tendencijas stebime ir kuo gyvename?

Naujų logistikos koridorių vystymas

Pirmoji ir pati ryškiausia – įmonių siekis perorientuoti logistikos grandines į Vakarų Europą ir taip atrasti naujų verslo galimybių. Siekdami prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos ir padėti tai padaryti savo klientams, su komanda ėmėme planuoti ir strateguoti trumpesnėmis atkarpomis.

Balandžio mėnesį pradėjome reguliarius intermodalinius krovinių pervežimus iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą Vokietijoje. Šiuo metu klientų, norinčių gabenti krovinius šia kryptimi, skaičius nuolat auga. Dėl to jau galime planuoti, kad maršrutas į Duisburgą taps vykdomų tarptautinių pervežimų stuburu, kurį galėsime pratęsti prijungdami kitas kryptis. Iš vienos pusės – „Amber Train“ traukinį, kuris, turėtų sujungti Baltijos šalis ir Vakarų Europą, iš kitos pusės – tokias potencialias kryptis kaip Italija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ar kitas.

Be to, su partneriais Kazachstane ieškome naujų būdų vystyti intermodalinių krovinių gabenimo kelius iš Azijos į Klaipėdos jūrų uostą. Anksčiau tai būtų skambėję neįtikėtinai, tačiau šiandien suprantame, kad prekės iš tiesų galėtų keliauti vadinamuoju Transkaspijos koridoriumi. Kitaip tariant, iš Kazachstano, per Kaspijos jūrą, per Sakartvelą, iš šios šalies uostų per Azerbaidžaną, tuomet – Juodąja jūra iki Rumunijos, o iš ten per Europą iki kitų uostų, taip pat – ir Baltijos jūros.

Pavasarį įvykdėme ir bandomąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo į Ukrainą per Lenkiją. Tai buvo pirmasis reisas, kai kroviniai iš Ukrainos Lietuvą geležinkeliu pasiekė aplenkiant Baltarusiją. Šiandien traukiniai iš Ukrainos į Klaipėdos jūrų uostą su įvairia žemės ūkio produkcija atvyksta nuolat, o per daugiau kaip du mėnesius nuo šių pervežimų pradžios Lietuvą jau pasiekė 25 traukiniai su šia produkcija. Dar apie 20 traukinių, daugiausiai su naftos produkcija, iš Lietuvos išvyko į Ukrainą.

Makroekonominės aplinkos pasikeitimai

Kita sektoriaus aktualija – makroekonominės aplinkos pasikeitimai, kuriuos atidžiai stebi kiekviena verslo įmonė. Pastaraisiais metais sparčiai auganti infliacija, augančios dyzelino degalų kainos – tai tik keli veiksniai, kurie veikia verslų sprendimus.

Įdomu tai, kad vienose šalyse veikiančių geležinkelio bendrovių reakcijas į makroekonominius pokyčius, anksčiau netiesiogiai pajusdavo ir įmonės, kurios veikia kitose šalyse. Geležinkelių bendrovės apie tarifų pasikeitimus informuoja savo tiesioginius klientus, tačiau netiesiogiai tokius sprendimus pajunta ir kitų šalių krovininių vežimo geležinkeliu bendrovės. Pasikeitus tarifams klientai, esant galimybei, būna linkę koreguoti maršrutus ir nukreipti krovinius kitomis kryptimis. Taigi maršrute nelikus vienos valstybės, jame gali nelikti ir aplinkinių.

Tačiau, mūsų specialistų atliekama stebėsena rodo, kad šiemet reikšmingai (nuo 10 iki 55 proc., priklausomai nuo krovinių ir paslaugų tipų) išaugus geležinkelių tarifams tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Rusija, tai didelio dėmesio rinkoje nesulaukė. Rusijos karas Ukrainoje bei Rusijai ir Baltarusijai įvestos sankcijos nulemia visai kitus ir reikšmingesnius iššūkius verslo įmonėms, tad tarifų pasikeitimai kol kas lieka antrame plane.

Vakaruose – prioritetas žalesniam krovinių gabenimui

Tiesa, nepaisant Rusijos karo Ukrainoje sukeltų turbulencijų tiek mūsų regione, tiek Vakarų Europoje, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslai susisiekimo sektoriui išlieka nepakitę. Jau šiandien siekiama vis daugiau krovinių perkelti nuo autotransporto kelių ant geležinkelių. Iki 2030 m. siekiama, kad apie 30 proc. daugiau kaip 300 km keliais pervežamų krovinių būtų gabenami netaršiu transportu – ir pirmiausia intermodaliniais traukiniais. 

Vakaruose intermodalininių krovinių segmentas sparčiai auga jau daugiau kaip dešimtmetį. Iš Lietuvos į Vakarus tokio tipo krovinius geležinkeliais pradėjome gabenti prieš metus, kai europinio standarto vėžė buvo nutiesta iki Kauno intermodalinio terminalo.

Kadangi intermodaliniais traukiniais gali būti gabenamos ir dalis įprastai vilkikais vežamų puspriekabių ar konteinerių, geležinkelių transportas tapo aktualus daug platesniam klientų ratui. Geležinkeliais tarp Lietuvos ir Vakarų patogu gabenti ne tik pramonei reikalingas žaliavas, bet ir įvairaus tipo įrangą, baldus, automobilių dalis, pramonės, buitines ar kitas kasdienio naudojimo prekes.

Artimiausiais metais planuojame dar labiau stiprinti intermodalinius pervežimus į Vakarus bei tokiu būdu padėti klientams subalansuoti logistikos grandines ir valdyti infliaciją bei sudaryti sąlygas gabenti krovinius paliekant iki 90 procentų mažesnį CO2 pėdsaką.