5 gruodžio, 2023
ŠMSM

Lietuvos mokinių pasiekimai atitinka pažangiausių EBPO šalių vidurkį

Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių. Tai parodė šiandien paskelbtas 2022 m. Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment).

Matematinio raštingumo rezultatai: 24 pozicija iš 81

Lietuvos matematinio raštingumo rezultatai (475 taškai) yra kiek aukščiau už EBPO vidurkį (EBPO vidurkis – 472 taškai) ir yra aukštesni už 56 šalių, o žemesni – už 23 šalių.​ Lietuva yra 24–25 pozicijoje tarp 81 šalies.​ Lietuvos rezultatai panašūs  į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vengrijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos rezultatus. 

Aukščiausias matematinis raštingumas Singapūro (575 taškai) penkiolikmečių, sunkiausiai sekėsi Kambodžos (336 taškai) mokiniams.

Geresnis matematinis raštingumas penkiolikmečių, vaikystėje lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigas

Lietuvoje statistiškai reikšmingai (25 taškais) geresni rezultatai tų mokinių, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė ne mažiau nei trejus metus, palyginti su tais, kurie nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos, arba tai darė trumpiau. Tyrime dalyvavusių  penkiolikmečių dalis, lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigą 3 metus arba ilgiau, Lietuvoje išaugo nuo 62,1 proc. (2018 m.) iki 65,8 proc. (2022 m.).

Pagal skaitymo gebėjimus – 32 pozicijoje

Mūsų penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai yra aukštesni už 49 šalių, žemesni – už 31 šalį: iš viso 472 taškai (EBPO vidurkis – 476 taškai).

Lietuva yra 32-oje pozicijoje iš 81 šalies. Šalia Lietuvos su panašiu rezultatu yra Prancūzija, Izraelis, Vengrija, Slovėnija. Geriausi skaitymo gebėjimai Singapūro (543 taškai), prasčiausi – Kambodžos (329 taškai) penkiolikmečių.

Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus – 29 pozicijoje

Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai (484 taškai) yra aukštesni už 52 šalių, o žemesni – už 28 šalių. EBPO vidurkis – 485 taškai. Lietuva yra 29–30 pozicijoje kartu su Portugalija. 

Gamtamoksliškai raštingiausi Singapūro (561 taškas) penkiolikmečiai, sunkiausiai sekėsi Kambodžos (347 taškai) penkiolikmečiams.

Geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekė sostinės ir didžiųjų miestų mokiniai

Palyginti pagal vietovę, aukščiausių visų trijų sričių rezultatų pasiekė sostinės (514 taškai matematinio raštingumo, 521 taškas gamtamokslio raštingumo, 506 skaitymo) ir didžiųjų miestų (atitinkamai 487, 496, 485 taškai) mokiniai. Žemiausi rezultatai kaimo ir mažų miestelių mokyklų mokinių (atitinkamai 435, 445, 431). Šiame kontekste ypač svarbūs Lietuvos Vyriausybės pradėti mokyklų tinklo stiprinimo veiksmai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gauti kokybišką švietimą.

Skiriasi mokinių rezultatai ir pagal mokomąją kalbą. Geriausi rezultatai, aukštesni už EBPO šalių vidurkį, mokyklose lietuvių mokomąja kalba (matematinio raštingumo – 477, gamtamokslio – 487, skaitymo – 475), prasčiausi – lenkų mokomąja kalba (440 matematinio raštingumo, 433 gamtamokslio, 415 skaitymo). Mokyklų rusų mokomąja kalba rezultatai yra atitinkami tokie: 468, 476, 457.

Vaikinai geriau sprendžia matematiką, merginos demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimus

Lietuvoje matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo 5 balais aukštesni nei merginų, o skaitymo gebėjimų srityje – atvirkščiai – merginų rezultatai buvo 31 balu aukštesni nei vaikinų.

Matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo geresni nei merginų 40 šalių, o 17 šalių merginų rezultatai buvo aukštesni nei vaikinų. Likusiose 24 šalyse reikšmingų pasiekimų skirtumų tarp merginų ir vaikinų rezultatų nenustatyta. Beveik visose PISA 2022 tyrime dalyvavusiose šalyse (79 iš 81) skaitymo gebėjimų srityje merginos vidutiniškai surinko daugiau taškų nei vaikinai.

Lengvai susiranda draugų, bet ne visada gali susikaupti

2022 m. 79 proc. tyrime PISA dalyvavusių Lietuvos mokinių teigė, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (EBPO vidurkis – 76 proc.), o 65 proc. mokinių jautėsi priklausantys mokyklai (EBPO vidurkis – 75 proc.). Palyginti su 2018 m., Lietuvoje mokinių priklausymo mokyklai jausmas padidėjo.

Kai kurie mokiniai matematikos mokosi nedrausmingoje ir mokymuisi nepalankioje aplinkoje: 2022 m. apie 18 proc. Lietuvos mokinių nurodė, kad negali susikaupti daugumoje arba visose pamokose (EBPO vidurkis – 23 proc.); 23 proc. mokinių nesiklauso, ką sako mokytojas (EBPO vidurkis – 30 proc.); 25 proc. mokinių išsiblaško naudodamiesi skaitmeniniais prietaisais (EBPO vidurkis – 30 proc.); 20 proc. mokinių išblaško kiti skaitmeniniais prietaisais besinaudojantys mokiniai (EBPO vidurkis – 25 proc.).

Lietuvoje mokinių pasitenkinimas gyvenimu yra aukštesnis nei kitose šalyse

Lietuvos mokiniai vidutiniškai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 7,14 balo, EBPO vidurkis – 6,75 (iš 10 balų). Visiškai patenkinti savo gyvenimu – 16,8 proc. Lietuvos mokinių, EBPO šalių vidurkis – 12,7 proc.  ​

Apie tyrimą

Tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą. Siekiant išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams ir sėkmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, tiriama, kaip  mokiniai geba spręsti sudėtingas problemas, kritiškai mąstyti ir efektyviai bendrauti. Tyrime PISA Lietuva dalyvauja nuo 2006 metų.

2022 m. tyrime PISA dalyvavo 690 000 mokinių, atstovaujančių maždaug 29 milijonams penkiolikmečių, besimokančių mokyklose 81-oje tyrime dalyvaujančioje šalyje.

Lietuvoje tyrime dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų, kurie atstovavo maždaug 24 300 penkiolikmečių mokinių (apie 92 proc. visų Lietuvos penkiolikmečių), daugiausia iš jų buvo 9 kl. mokiniai (90,9 proc.), taip pat 10 kl. (7,4 proc.), 8 kl. (1,7 proc.), 11 kl. (0,04 proc.), 7 kl. (0,01 proc.).


2 gegužės, 2025

6 iš 10 gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Trumpesniems mokslo […]

Pexels nuotr. / Elektros energetikos inžinieriai užtikrina kasdienybės stabilumą
29 balandžio, 2025

Nuo pirmadienio visa Europa aidi nuo naujienų apie Ispanijoje ir Portugalijoje dingusią elektrą. Be jos liko milijonai gyventojų, kurie dėl to susidūrė […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

3 balandžio, 2025

Šiandien, Tarptautinę vaikų literatūros dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikta Vaikų literatūros premija. Ministerijos įteikta premija šiemet atiteko rašytojui Mariui […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

„Architektūrą mieste reikėtų suvokti kaip orkestrą. Jei visi gros savo partiją be dirigento, gausis kakofonija”, – įsitikinęs VILNIUS TECH Architektūros […]

18 kovo, 2025

Pirmadienį duris atvėrė naujasis Lazdijų sporto centras, praneša Lazdijų rajono savivaldybė. „Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo […]

LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

Regionų naujienos