Kriptovaliutų poveikis aplinkai: kokias su tvarumu susijusias prievoles numato MiCAR?

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamasis MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation) – yra bene ambicingiausias bandymas sureguliuoti kriptoturto rinką. Be kitų plačiai aptarinėjamų taisyklių ir prievolių, MiCAR taip pat numato ir pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams įvertinti ir viešai atskleisti neigiamą konkrečios kriptovaliutos ar žetono poveikį aplinkai. Šis reikalavimas yra aktualus ir daugiau nei 500 Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų. Ką jiems svarbu žinoti artėjant Reglamento įsigaliojimo pilna apimtimi datai kitų metų gruodžio 30 d.?

Investuotojams tvarumo aspektas – vis svarbesnis

Finansinio turto poveikis aplinkai ir klimatui yra vis didesnę reikšmę investuotojų sprendimams turintis veiksnys. Tai pasakytina tiek apie tradicinį, tiek apie skaitmeninį finansinį turtą. Kriptoturto turto „kasimas“ gali būti energijai imlus procesas, o skirtingų susitarimo mechanizmų, naudojamų kriptovaliutų sandoriams patvirtinti, poveikis aplinkai gali reikšmingai skirtis. Paprastai tariant, vieni kriptoturto sandorių sudarymo metodai reikalauja daugiau energijos ir gali lemti didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nei kiti, o konkrečių žetonų poveikį aplinkai aktualu žinoti galutiniams kriptoturto paslaugų naudotojams.

Investicijos į mažiau tvarias kriptovaliutas gali neatitikti investuotojų lūkesčių. Tad vienas iš MiCAR siekių yra sudaryti sąlygas investuotojams priimti aplinkosauginiu požiūriu geresnius pasirinkimus, o kriptoturto paslaugų teikėjams sukurti paskatą diegti aplinką tausojančius sprendimus. Tokia paskata neabejotinai yra MiCAR numatytas reikalavimas vartotojams ir plačiajai visuomenei viešai atskleisti informaciją apie naudojamą kriptoturto patvirtinimo mechanizmą ir jo poveikį aplinkai.

Poveikio klimatui informacija turės būti vieša

MiCAR reguliuojamų žetonų leidėjai privalės kriptoturto baltojoje knygoje (angl. white paper) atskleisti informaciją apie žetonų emisijai naudojamo susitarimo mechanizmo neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai. Tais atvejais, kai žetonai išleidžiami keliais lygiais (angl. multi-layered structure) ir sandoriams patvirtinti naudojami keli susitarimo mechanizmai, kiekvieno jų poveikis klimatui turės būti vertinamas atskirai.

Su konkrečios kriptovaliutos neigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui susijusią informaciją kriptoturto paslaugų tiekėjai privalės atskleisti ne tik baltojoje knygoje, bet ir viešai matomoje savo interneto svetainės vietoje. Ši informacija galės būti paimama iš kriptoturto baltųjų knygų. Faktiškai tai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prisiims atsakomybę ne tik už savo pačių, bet ir už kriptoturto leidėjų baltojoje knygoje pateiktą poveikio aplinkai informaciją.

Teks matuoti energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ir susidarančias atliekas

Tam, kad kriptoturto poveikio aplinkai informaciją būtų galima lengvai palyginti, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority – ESMA) siūlo įtvirtinti privalomą informacijos atskleidimo rodiklių rinkinį. Pagal siūlymą kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų nustatyti paskirstytojo tinklo technologijos (angl. distributed ledger technology – DLT) tinklo mazgų įrangos energijos suvartojimą kriptoturto sandorių tvirtinimui, o taip pat apskaičiuoti su konkrečių kriptovaliutų sandorių patvirtinimu susisijusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Pagal ESMA siūlomą standartą, įmonėms taip pat reikės remiantis DLT tinklo mazgų įrenginių gamybos, naudojimo ir utilizavimo analize apskaičiuoti susidarančių atliekų kiekius ir gamtinių išteklių sąnaudas. Atskleidžiant aplinkosauginę informaciją bus galima naudoti ir papildomus neprivalomus rodiklius, kurie ateityje gali tapti privalomi.

Informacijos atskleidimui verta ruoštis jau dabar

Nauji reikalavimai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai susidurs su tais pačiais tvarumo duomenų rinkimo ir informacijos atskleidimo iššūkiais, kurie kyla finansų sektoriaus dalyviams, privalantiems atskleisti informaciją pagal Tvarių finansų atskleidimo reglamentą (ang. Sustainable Finance Disclosure Regulation – SFDR), bei įmonės, kurios turės atskleisti informaciją pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Tai rodo, kad tvarumo ir aplinkosaugos klausimai ES įsitvirtinami kaip neatsiejama daugelio verslų veiklos dimensija.

Kaip ir minėti subjektai, kriptoturto paslaugų teikėjai jau dabar turėtų pradėti rinkti informaciją apie savo skaitmeninių finansinių produktų energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir atliekų susidarymą savo veikloje bei rengtis tvarumo informacijos atkleidimui. Antraip, pilna apimtimi įsigaliojus MiCAR, gali kilti nemažai rūpesčių.