Grandininiai laiškai: nekaltas folkloras ar interneto parazitai?

Su folkloro tradicija siejami grandininiai laiškai, kuriuos prašoma paskleisti žadant sėkmę ir gąsdinant nesėkmėmis, persikėlė į internetą. Tokių laiškų sužadinti lūkesčiai atveria duris kompiuteriniams virusams. Patiklūs korespondencijos gavėjai šiuos virusus išplatina ir savo draugams. Internetinio saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „Synergy Consulting“ atlikta apklausa parodė, kad į grandininius laiškus reaguoja daugiau kaip 12 procentų interneto vartotojų. Neatsispiria jiems netgi išsilavinę asmenys.

Patiki burtų pažadais

Grandininiai laiškai – šimtmečius gyvavęs reiškinys. Tyrinėtojai juos sieja su religiniais „laiškų iš dangaus“ tekstais bei liaudiško religingumo tradicija. Grandininiai laiškai aiškinami ir visuomenės išgyvenamų socialinių krizių kompensacija. Išskiriami ir tipiniai tokių laiškų elementai: legenda apie stebuklingo laiško kilmę, jo antgamtinę teksto galią, reikalavimas laišką perrašyti ir išsiuntinėti per tam tikrą laiką, sėkmės pažadai tam, kas išsiuntinės kopijas ir nesėkmės atsisakius išplatinti laišką.

Ikiinternetiniu laikotarpiu grandininiu būdu buvo platinamas pagarsėjęs „Laimės laiškas iš Liverpulio“. Apie 1986 metus pasaulį buvo apraizgiusi laiškų už branduolinį nusiginklavimą grandinė. Šių tekstų elementų galima rasti ir šių dienų grandininiuose elektroniniuose laiškuose.

Psichologė Genovaitė Petronienė prisipažįsta pati kartais elektroniniu paštu gaunanti grandininių laiškų iš kai kurių savo pažįstamų. Ji spėja, kad pasiduoti tokių laiškų poveikiui linkę žmonės, kurie nėra iki galo įsisąmoninę savo dvasinių poreikių ar savo santykių su paslaptimi ar mistika.

„Šių laiškų raginimas išsiųsti 10 laiškų jiems atstoja užkeikimą ar burtus, kurie padėtų pelnyti sėkmę ar laimę. Jie nori lengvo rezultato, o vietoje to galbūt sulaukia bėdos“, – sakė G. Petronienė.

Moterys patiklumu lenkia vyrus

Remiantis „Synergy Consulting“ inicijuota reprezentatyvia gyventojų apklausa, moterų, kurios persiunčia grandininius laiškus, yra daugiau nei vyrų (moterų – 14,7 proc., vyrų – 9,1 proc.). Panašiai patikliai į šią korespondenciją sureaguoja tiek jaunesni 18–35 metų, tiek vyresni 36–45 metų interneto vartotojai. Išsilavinimas tokiam patiklumui, kaip parodė apklausa, didesnės įtakos neturi. Tiesa, augant asmens atlyginimui, šis patiklumas mažėja.

Iš apklausos taip pat aiškėja, kad specialistų, tarnautojų, darbininkų ir techninių darbuotojų, kurie reaguoja į grandininius laiškus, yra 2 kartus daugiau (27 proc.) nei vadovų ar smulkiųjų verslininkų (9,8 proc.).

Bendrovės „Synergy Consulting“ vadovas Tyrūnas Jokubauskas – iš tų, kurie įsitikinę, kad išminties perlus ir sėkmę siūlantys grandininiai laiškai nėra labai pavojingi. Jo manymu, kad šiais laiškais tiki tik nedidelė dalis į ezoteriką linkusių asmenų.

Bėgdami nuo virusų juos paskleidžia

T. Jokubauskas mato kitą grupę grandininių laiškų, kurie, jo manymu, tikrai pavojingi. Tai tokie kenkėjiški grandininiai laiškai, kuriais perspėjama apie pavojus, tačiau iš tiesų norima ne padėti, o pakenkti. Pavyzdžiui, perspėjama apie kokį nors virusą ir prašoma apie tai pranešti kitiems.

„Itin pavojingi tokie „perspėjantys“ laiškai, kuriuose siūloma nuoroda bei galimybė parsisiųsti kokią nors neva patikrinančią, gelbstinčią priemonę. Tokiu būdu atsisiunti ne ką kitą, o patį virusą. Negana to, išplatini jį kitiems savo pašto dėžutės adresatams“, – aiškino T. Jokubauskas.

Pavojų, anot jo, kelia ir panašiuose laiškuose surašyti nurodymai, kurioje vietoje savo kompiuteryje ką nors turėtum išjungti, įjungti ar ištrinti, o šią veiksmų schemą persiųstum kitiems. Tai nesuprantantį žmogų priverčia atlikti kokius nors pavojingus sistemos pakeitimus. Šis veiksmas gali baigtis tuo, kad kitą sykį bandant įjungti kompiuterį, nebepavyks paleisti jo sisteminių programų. Vienintelis apsaugos būdas ir patarimas, kaip apsisaugoti – nevykdyti panašiuose laiškuose randamų nurodymų.

Remiasi emocijomis

Grandininiai laiškai pavojingi tuo, kad žmonės juos dažniausia gauna iš pažįstamų žmonių ir dėl to linkę jais tikėti.

Noro pagelbėti draugams, siunčiant laiškus apie neva puolantį virusą, G. Petronienė su kokiomis nors pavojingomis psichologinėmis schemomis nesieja. „Žmogus nori būti naudingas, tai kyla iš racionalaus noro padėti saviškiams. Todėl šiuo atveju sustabdyti galėtų žinojimas, kuo tai gresia ir kokie laiškai pavojingi. Kartais labai sunku susigaudyti. Juk jei gauni laišką, kad reikalingas kokios nors grupės kraujas, gali irgi saugumo sumetimais į jį nereaguoti, tačiau už šio laiško gali slypėti ir svarbus kieno nors poreikis“, – aiškino psichologė.

Anot G. Petronienės, žmonės yra skirtingi. Dalis jų linkę perimti kitų mintis ar vadovautis emocijomis. Pastarųjų gali sukelti gudriai surašytas grandininis laiškas. „Dažniausiai į tokį grandininį laišką reaguoti skatina emocijos. Juk jeigu žmogus bent kiek pasvarstytų, jis to laiško neplatintų“, – pastebi psichologė.

„Synergy Consulting“ vadovas T. Jokubauskas pataria, kad geriausia į grandininius laiškus tiesiog nereaguoti. Jų vieta – virtualioje šiukšliadėžėje.