Sveikiausiai Lietuvoje maitinasi dzūkai, didžiausi smaližiai – aukštaičiai

Ar vienodo dydžio „Maxima“ parduotuvėse, tarkim, Rokiškyje ir Plungėje, galima rasti tokias pačias prekes? Ne, nes skirtingų miestų pirkėjų vartojimo įpročiai skiriasi. Pastaruosius kelerius metus pastebima ryškėjanti tendencija – augantis pirkėjų noras pirkti ne tik lietuvišką maisto prekę, dar daugiau – apylinkėse pagamintą ar užaugintą vietos gamintojų.

„Savo parduotuvių, taigi ir pirkėjų, turime visoje Lietuvoje. Įdomu palyginti jų pirkimo ir valgymo įpročius, nes net ir nedidelėje Lietuvoje šie įpročiai gan skirtingi – labai juntamas pirkėjų noras palaikyti vietos gamintojus. Pavyzdžiui, pajūryje nuperkama daug baltos „Klaipėdos duonos“, o Rokiškyje labai populiarus kaimynystėje gamintas pagamintas fermentinis sūris. Prie skirtumų vartotojų poreikių prisitaikome ir mes – savo parduotuvėse stengiamės siūlyti daugiau būtent to regiono pirkėjų pamėgtų prekių“, – sako bendrovės „Maxima LT“ Prekybos vadovas Norbertas Žioba.

Pasak jo, nors tinkamam asortimentui suformuoti prekybos tinklas visuomet skyrė daug dėmesio, šiemet, kai 2015-ieji Lietuvoje paskelbti etnografinių regionų metais, šia linkme dirbama dar aktyviau. Viena prioritetinių „Maximos“ krypčių šiais metais – didesnė lietuviškų produktų pasiūla, atsižvelgiant ir į regiono, kuriame veikia tinklo parduotuvė, gamintojų pasiūlą.

„Maxima“ duomenimis, regioniškumas itin ryškus pirkėjų pasirinkimo faktorius kalbant apie vieną populiariausių maisto produktų – duoną. Pavyzdžiui, tamsi duona populiariausia Dzūkijoje, o šviesios daugiausia nuperkama Žemaitijoje. Lyginant Aukštaitijos ir Suvalkijos pirkėjų valgymo įpročius, suvalkiečiai į krepšelius dažniau deda šviesią duona, o aukštaičiai – juodą.

Žiūrint pieno produktų pardavimus, daugiausiai pieno išgeria dzūkai. O gana nedidelio, Mažosios Lietuvos, etnografinio regiono gyventojai itin mėgsta grietinę ir suvalgo jos beveik tiek pat, kiek ir žemaičiai, kurių gerokai daugiau. Jogurto daugiausiai suvalgo aukštaičiai ir žemaičiai.

Analizuojant etnografinių regionų vaisių ir daržovių vartojimo įpročius, daugiausia jų suvalgo dzūkai. Dzūkijoje labai populiarios agurkinės ir šakniavaisinės daržovės, ypač burokėliai ir morkos, labai mėgstami obuoliai. Pavyzdžiui, dzūkai obuolių suvalgo net keturis kartus daugiau nei Mažosios Lietuvos gyventojai. Žemaitijoje tarp vaisių ir daržovių pardavimų dominuoja bulvės, kurios pagal perkamumą lenkia vaisius, o Dzūkijoje – priešingai. Užtat Žemaitijoje iš visų regionų populiariausios uogos.

Iš mėsos produktų visuose etniniuose regionuose populiariausios šviežios mėsos rūšys – kiauliena ir vištiena, tačiau pastarosios suvalgoma iki kelių kartų mažiau nei kiaulienos. Daugiausiai rūkytų mėsos produktų suvalgo dzūkai, Suvalkijoje populiariausiais mėsos gaminys – rūkyta vištiena. Paštetus ir užtepėles labiausiai pamėgę aukštaičiai, o Mažosios Lietuvos gyventojai – virtą dešrą.

Kad dzūkai daugiausiai dėmesio skiria sveikesnei mitybai patvirtina ir tai, kad jie iš visų etninių regionų daugiausia vartoja žuvies. Pavyzdžiui, jie suvalgo žuvies net keturis kartus daugiau nei Mažosios Lietuvos gyventojai.

Aukštaičiai yra didžiausi smaližiai nes iš visų etnografinių regionų gyventojų suvalgo daugiausiai tortų. Suvalkijoje populiariausias konditerijos gaminys – skruzdėlynas, o Dzūkijoje – šakotis.