Pristatytas Vilniaus evakuacijos planas: karinės invazijos atveju visas miestas evakuojamas nebūtų

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, hibridinių atakų, branduolinių grėsmių, stiprių gamtinių stichijų, ekstremalių infrastruktūros avarijų atvejams.

Vilniaus miesto savivaldybėje surengtos spaudos konferencijos metu sostinės meras Valdas Benkunskas teigė, kad sostinė evakuacijos planą turėjo iki šiol, tačiau jis buvo labiau teorinis, neatnaujintas. Naujas planas rengtas maždaug metus. 

Pasak miesto mero, Vilniaus evakuacijos planas skirtas karinės invazijos, hibridinių atakų, branduolinių grėsmių, stiprių gamtinių stichijų, ekstremalių infrastruktūros avarijų atvejams. 

„Mes rėmėmės, pirmiausia, Ukrainos pavyzdžiais, Kyjivo miestu, (…) artėjant 2022 metų vasario 24 dienai. Tos pamokos buvo stebėtos iš ten. Taip pat žiūrėjome ir JAV miestų evakuacijos planus. Aišku, ten kontekstas yra kitas – daugiau dėl stichinių nelaimių ir gamtos sąlygų teko evakuoti didelius miestus“, – aiškino V. Benkunskas.

Anot V. Benkunsko, šiuo metu Vilniaus evakuacijos planas labiausiai aktualus galimos karinės invazijos scenarijui. Tiesa, kaip tvirtino meras, situacija yra stabili, apie karinę invaziją nėra kalbama.

„Evakuacijos planas yra mūsų gynybos politikos plano dalis. (…) Skelbėme, kad Vilnius, Lietuvos sostinė, esanti 30 kilometrų nuo priešiškos valstybės sienos, yra ypatingoje geografinėje lokacijoje. Dėl to mūsų pasirengimo praktika yra kitokia, lyginant su Talinu ar Ryga. (…)

Planas, aišku, dabar labiausiai galbūt yra aktualus karinės grėsmės atveju, bet lygiai taip tap jis būtų aktualus kitais atvejais, jei įvyksta kokia avarija, gamtinė stichija, yra branduolinė grėsmė“, – aiškino sostinės metas.

Vilniaus mero teigimu, karinės invazijos atveju, pagal evakuacijos planą, visas Vilnius evakuojamas nebūtų.

„Jei kiltų karinė grėsmė miestui, pirmiausia, ruoštumėmės miesto gynybai ir kuo galėtume padėti gynybai, nes krašto ir sostinės gynyba, pirmiausia, yra kariuomenės reikalas“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, karo atveju greičiausiai būtų paskelbta mobilizacija ir sprendimus priimtų komendantūra kartu su kariuomene, teikiant nurodymus savivaldybei. V. Benkunskas vylėsi, kad visgi karinės invazijos scenarijų reikėtų vertinti ir per žvalgybos perspektyvą, tikintis, kad apie galimus pavojus valdžios institucijos ir visuomenė būtų šalies žvalgybos įspėti iš anksto. 

Įvardintos pagrindinės evakuacijos kryptys

Vilniauas miesto evakucijos planą sudaro viešoji dalis, kuri skirta visuomenei, ir neviešoji dalis. Pastaroji skirta valdžios institucijoms, tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

Kaip teigė V. Benkunskas, viešoji sostinės evakuacijos plano dalis bus pateikta spausdintame leidinyje, kuris bus pasiekiamas bibliotekose, Vilniaus seniūnijose, kitose įstaigose, taip pat bus pateikiama ir plano elektroninė versija.

„Reikalingas žmonių aktyvumas, susipažįstant su evakuacijos planu, apgalvojant savo individualią situaciją. (…) Geriausia turėti šeimos planą, apimant artimiausius giminaičius, ypač tuos, kuriems reikalinga kažkokia speciali pagalba“, – dėstė sostinės meras. 

V. Benkusnkas taip pat ragino vilniečius būti pasiruošus savarankiškai išgyventi tris paras.

„Algoritmas yra dėliojamas taip, kad žmonės, palikdami savo namus, turi susiplanuoti visą gyvenimą artimiausių parų, kad jie 72 valandas, tai yra tris paras, išgyventų savarankiškai, tai turi apsirūpinti tiek maistu, o labiausiai turbūt geriamuoju vandeniu, jeigu reikia, medikamentais, kitais dalykais. Tada jau įsijungia valstybės pagalba“, – komentavo V. Benkunskas.

Kaip nurodoma Vilniaus evakuacijos plane, evakuacijos procesas susideda iš šių dalių: perspėjimo gavimas, išvykimas, saugios zonos arba laikino apgyvendinimo vietos pasiekimas, informacijos ir pagalbos gavimas, grįžimas į gyvenamąsias vietas (jei leidžiama).

Perspėjimo signalai vilniečiams, kaip nurodoma plane, būtų perduodami sirenomis, garsiniais signalais, telefoniniais pranešimais, per radiją, televiziją, socialinius tinklus.

Vilniaus miesto evakuacijos plane numatytos 69 žmonių surinkimo vietos (pavyzdžiui, darželiai, mokyklos), kuriose susirinktų evakuojami žmonės, jie ten būtų registruojami. Šiose punktuose žmonės būtų aprūpinami minimaliomis priemonėmis, pavyzdžiui, medikamentais, būtų duodama minimaliai maisto. 

Anot V. Benkunsko, žmonės su specialiaisiais poreikiais, kuriems reikia papildomos pagalbos, pavyzdžiui, neįgalieji, būtų evakuojami su savivaldybės organizuotu transportu. Tiesa, mero teigimu, akivaizdu, jog didžioji dalis vilniečių evakuotųsi savo transportu. Šis procesas, kaip nurodoma evakuacijos plane, taip pat būtų kontroliuojamas, organizuojamas.

Plane nustatytos trys pagrindinės sostinės evakuacijos kryptys: Panevėžio ir Šiaulių kryptis (Ukmergės gatvė), Klaipėdos ir Kauno kryptis (išvažiavimas per A1 magistralę), Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis (Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė, Liepkalnio gatvė, Eišiškių plentas).

Iš viso, pasak V. Benkunsko, įskaitant ir tarpinius evakuacijos maršrutus, jų būtų 150. Šie maršrutai būtų reikalingi, jei pagrindiniai pravažiavimai būtų uždaryti ar sunaikinti sabotažo atvejais.

Evakuacijos metu veiktų tel. linija 19101.

V. Benkunskas pabrėžė, kad yra ne viena sostinės prieigų vieta, kur keliai galėtų būti platinami, koreguojami, mat, pasak mero, evakuacijos atveju šiose vietose gali susidaryti transporto spūstys. Kaip vieną tokių vietų miesto vadovas įvardijo išvažiavimą iš Vilniaus ties Gariūnais.

„Yra viena eismo eismo, kuri leidžia išvažiuoti į autostradą. Aišku yra galimybė apvažiuoti, bet prielaidos gali būti įvairios, pavyzdžiui, kad mūsų viadukai yra pažeidžiami ar blokuojami. Tai šita vieta yra butelio kaklelis ir dėl kasdienio Vilniaus gyvenimo, ir dėl evakuacijos plano efektyvumo. Tikrai norėtume šitos vietos patobulinimo. Problema čia yra viena – tai nebėra Vilniaus miesto teritorijos kelias, tai yra nacionalinės reikšmės kelias ir, deja, kol kas Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“ nemato poreikio pradėti projektavimo darbų tam, kad ši vieta išplatėtų bent iki dviejų eismo juostų“, – dėstė V. Benkunskas.

Svarbų vaidmenį atliktų policija

Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas tvirtino, kad trečiadienį pristatyto evakuacijos plano įgyvendinime pareigūnai atliktų svarbų vaidmenį. Pasak jo, pirmiausia tai apimtų sklandaus eismo užtikrinimą.

„Turime būti realistais ir suprasti, kad turbūt 100 proc. nepavyktų užtikrinti sklandaus eismo, nes mieste yra tam tikri „kakleliai“, vietos, kuriose eismas gali užstrigti. Tačiau tikrai būtų skiriamos papildomos policijos pajėgos eismo reguliavimui, kai kur galbūt būtų išjungiami šviesoforai“, – aiškino plano pristatyme dalyvavęs A. Paulauskas.

„Suprantame, kad kalbame ne tik apie Vilnių, bet apie visą Lietuvą, nes visas srautas (iš sostinės – ELTA) judėtų kažkur. Šiuo atveju būtų mobilizuotos visos Lietuvos policijos pajėgos tam, kad jau ir kitose apskrityse, kituose rajonuose, padidėjus apkrovai, policijos pareigūnai galėtų efektyviai transporto eismą sureguliuoti“, – tęsė jis.

Taip pat, anot policijos vado, evakuacijos metu pareigūnai turėtų užtikrinti viešąją tvarką, apsaugoti iš miesto išvykusių gyventojų turtą,

„Evakuacijos metu dažnai nutinka konfliktai, susibūrimai evakuacijos taškuose, kuriuose policijos pareigūnams gali tekti vienaip ar kitaip užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai. (…) Be galo svarbu taip pat ir, ištuštėjus miestui, užtikrinti gyventojų turto saugumą. Ne paslaptis, kad tokiais atvejais daugėja nusikaltimų, todėl turi likti tam tikras pajėgų skaičius, kuris patruliuotų gatves“, – atkreipė dėmesį A. Paulauskas. 

„Jeigu būtų paskelbta mobilizacija, gali atsirasti komendanto valanda, kurios užtikrinimui vėl būtų reikalingos pajėgos gatvėse. Tai visas spektras užduočių, kurias turėtų vykdyti policija. Manau, kad šiandien tam esame pasiruošę, tačiau planas reikalauja treniruočių“, – užsiminė jis. 

Evakuacijos plano pratybas ruošiasi rengti rudenį

Gynybos štabo viršininkas, generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas taip pat tvirtina, kad, siekiant efektyviai įgyvendinti Vilniaus miesto evakuacijos planą, reikalingos treniruotės. Todėl, anot jo, pirmas pratybas planuojama surengti jau šių metų rudenį.

„Noriu pabrėžti, kad plano turėti nepakanka. Reikia treniruotis. Vienas iš pirmų etapų – šio plano tam tikrų dalių treniravimas – bus rudenį per pratybas, kurias deriname su Vilniaus miesto savivaldybe“, – renginio metu nurodė R. Baltrėnas.

Analogišką planą žada ir Vilniaus rajonas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla su Vilniaus rajono meru Robertu Duchnevičiumi sako aptaręs analogišką evakuacijos plano poreikį ir jo vadovaujamai savivaldybei. 

„Mūsų institucijos, kaip koordinuojančios civilinės saugos priemonių vykdyme, interesas būtų, kad savivaldos veiktų sinchronizuotu būdu“, – spaudos konferencijoje teigė PAGD vadovas.

„Sunku, matyt, būtų įsivaizduoti, kaip veiktų Vilniaus miesto evakuacijos planas nesant Vilniaus rajono evakuacijos planui. Apie tai kalbėjau su Vilniaus rajono meru, jis patikino, kad kelių mėnesių laikotarpyje analogiškas planas bus parengtas ir Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams“, – užsiminė jis.