Daugiabučių renovacija: Lietuvos ir Lenkijos patirtis
Pasidalyti daugiabučių modernizavimo praktika, vietoje susipažinti su kaimynų lenkų patirtimi – toks buvo grupės renovacijos proceso dalyvių išvykos į Balstogę tikslas. Modernizavimo projektų administratoriai, namų bendrijų pirmininkai, Aplinkos ministerijos ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, statybos priežiūros ir savivaldos institucijų darbuotojai praėjusią savaitę dalyvavo Balstogėje vykusiame daugiabučių renovacijai skirtame seminare.
Lenkų ekspertai ir specialistai supažindino su situacija jų šalyje. Lenkijoje yra daugiau kaip 535 tūkst. senų daugiabučių (Lietuvoje – 35 tūkst.). Iš jų 1998-2014 metais renovuota apie 8 proc. (30 tūkst.). Balstogė, kur vyko seminaras, panašiai kaip Lietuvoje Ignalina, yra tarp renovacijos lyderių. Čia atnaujinta 65 proc. daugiabučių.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, mūsų daugiabučių gyventojams iš lenkų reikėtų pasimokyti šeimininkiško požiūrio į savo namą. Buto savininkui pareiga rūpintis viso namo bendrąja daline nuosavybe kaip savo butu yra savaime suprantamas dalykas. Niekam nekyla mintis reikalauti, kad jų nekilnojamuoju turtu pasirūpintų valstybė, vaivadija ar seniūnija.
Namui remontuoti ir atnaujinti gyventojai kaupia lėšas. Kaupiamoji įmoka – apie 0,58 Eur už kvadratinį metrą naudingojo ploto per mėnesį. Jeigu gyventojų bendrija neturi sukaupusi pakankamai lėšų, gali imti banko paskolą su 6-8 proc. palūkanomis. Namo renovacijos planą rengia bendrijos taryba, o jį tvirtina butų savininkai balsų dauguma. Visuose daugiabučiuose namuose įsteigtos bendrijos.
Lenkijoje gyventojai noriai modernizuoja savo daugiabučius pirmiausia dėl šilumos kainų. Jiems šildymas kainuoja brangiau nei Lietuvoje, nes šilumos kainai nėra mokestinių lengvatų – taikomas 23 proc. pridėtinės vertės mokestis. Dujos irgi brangesnės negu Lietuvoje.
Mūsų šalyje gyventojams sudarytos palankesnės sąlygos negu Lenkijoje gauti valstybės paramą daugiabučio energiniam efektyvumui didinti. Ši parama Lenkijoje sudaro 16 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių investicijų vertės ir 15 proc. remonto darbų vertės. Lietuvoje iki 2016 m. – iki 40 proc., be to, apmokamos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, administravimo išlaidos.
Lenkų nuomone, jų pastatų modernizavimo programa mažiau apsaugota nuo nenumatytų nesėkmių negu lietuviškoji. Lenkijoje nėra specializuotos valstybinės institucijos renovacijos procesui prižiūrėti. Valstybinis ūkio bankas tik administruoja renovacijai skiriamas lėšas, kurias kasmet nustato biudžeto įstatymas.
Lenkijoje liberalesnis požiūris ir į modernizavimo darbų kokybės užtikrinimą. Pavyzdžiui, dauguma statybinių medžiagų ir šildymo sistemų turi valstybinio Techninės statybos instituto išduotus techninius liudijimus, bet statybos įmonės nėra įpareigotos juos panaudoti. Taip pat nėra teisiškai nustatytas kokybės garantijos laikotarpis įvykdytiems darbams, garantija už fizinius trūkumus apribota iki trejų metų, o visa kita numatoma sutartimis. Statybos įmonės rinkoje veikia be jokių apribojimų. Atestatai privalomi tik projektuotojams ir statybos darbų inspektoriams. Lietuvoje renovacijos darbų kokybę atidžiai stebi ne tik statybos techniniai prižiūrėtojai, bet ir statybos valstybinės priežiūros inspektoriai, daugiabučių modernizavimo programą administruojanti BETA, o statybos darbus turi teisę atlikti tik atestuotos įmonės ir specialistai.
