Viskas prasideda nuo mažų pradžių: bėgimas už blaivią ir sveiką Lietuvą
Lygiai prieš tris metus šia idėja pasidalino vienas Londono lietuvis Raimundas. Šita idėja tapo kūnu ir gyvuoja jau treti metai.
Prieš tris metus, rinkomės pirmą kartą liepos 6 dieną, kai visa Lietuva renkasi iškilmingai giedoti himno. Sugiedojom ir mes. Ir „švelniai glostomi“ maždaug 30 laipsnių šilumos, kuri kaip nuo veidrodžio atsispindėjo nuo Kauno senamiesčio grindinio, pasileidom į pirmąjį bėgimą. Tada, matyt nelabai tikėdami, kad tokie bėgimai gali iš viso įvykti, pirmuosius bėgikus įamžino ir žiniasklaidos fotografai.
Vėliau, kaip ir visur, atsirado daugiau prozos. Keitėsi metų laikai, oras atvėso, vėliau pasnigo. Bet nebuvo tokio mėnesio, kad bėgimas neįvyktų. O kur dar malonūs pasisėdėjimai prie imbierinės arbatos nubėgus distanciją. Kur dar įsiamžinimas prie kalėdinės eglutės, besišypsantys ir linkėjimus siunčiantys praeiviai…
Žinau, kad buvo ne vienas, kuriam ateiti ir pasiryžti sudalyvauti bėgime reikėjo nemenkos drąsos, nes kankino abejonės, kaip į tokius bėgikus reaguoja praeiviai, ar nesusilauksi patyčių ar užgauliojimų. Maloniausia, kad po bėgimo visų nuotaika būna puiki, nes aplinkiniai džiaugiasi kartu.
Pamenu kartą prabėgant pro merginų grupelę jos džiaugsmingai šūktelėjo viena kitai:
– Sakiau, kad atbėgs… Jie čia visada prabėga.
Dabar jau natūralu, kad ta pačia trasa bėgančius bėgikus prisimena barų darbuotojai ir kai kurie lankytojai. Drąsiai galima sakyti, kad tai tapo tradicija.
Kai kas ateina tik kartą. Tiesiog norisi pamatyti, pažiūrėti į kitus, išbandyti save. Yra ir veteranų, kuriems bėgimas taip pat tapo gyvenimo dalimi.
Kartais pagalvoju, kodėl bėgimas plečiasi? Kodėl įsitraukia vis daugiau miestų? Iš dalies tai galima paaiškinti visišku laisvanoriškumu, kai nėra jokių įsipareigojimų ir stojimo ar dalyvavimo mokesčių. Nėra už to stovinčios partijos ar tikėjimo. Tik idėja, kuri daug kam yra sava: už blaivią ir sveiką Lietuvą…
Dabar jau mes daug kur. Malonu žinoti, kad kai sportiniai bateliai paliečia grindinį, tą patį padaro bėgikai Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose, Gargžduose, Jurbarke, Niujorke, Stokholme, Londone ir kituose miestuose Lietuvoje ar už jos ribų…
Vieni bėga skanduodami, kiti – tiesiog pasišnekučiuodami. Smagu matyti visus besišypsančius, lyg ir laukiančius patvirtinimo, kad tai ką darom yra gerai. Bet patvirtinimo ir nereikia, užtenka giliai širdyje jausti, kad tai, ką darai, yra teisinga.
Kaip ir visada, kiekvieno mėnesio pirmą mėnesio penktadienį vėl su ta pačia idėja 18 val. savo vietovėse bėgsime. Šiuokart dar ir pasidžiaugdami gražios pradžios jau nemažais vaisiais.
Su trijų metukų gimtadieniu mieli bendraminčiai.
Bendramintis Aurelijus Veryga
