Lietuviai nerimauja dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, bet nuotaikos dėl asmeninių finansų – optimistinės
Centrinės ir Rytų Europos mastu atliktas tyrimas apie finansinę visuomenės gerovę atskleidė, kad Lietuvos gyventojai savo finansinę situaciją vertina optimistiškai, tačiau pragyvenimo išlaidos yra didžiausias ne tik tautiečių, bet ir visų tyrime dalyvavusių europiečių rūpestis. Asmeninės finansinės padėties pagerėjimą visi apklausoje dalyvavusieji labiausiai sieja su padidėjusiomis pajamomis darbe, o išskirtinai mūsų šalyje – ir su naujo darbo galimybe. Tyrimas taip pat atskleidė elgseną skolinantis septyniose rinkose.
Apklausa finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atlikta tose Europos valstybėse, kuriose IPF vykdo veiklą „Provident“ vardu – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lietuvoje bei Bulgarijoje. Apklausą, kurios metu apklausti IPF klientai minėtose šalyse, atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos GfK padalinys Didžiojoje Britanijoje.
„Nepaisant ekonomikos augimo euro zonos valstybėse, išlaidos pragyvenimui išlieka opiausiu rūpesčiu visose šalyse. Tai nurodė 40 proc. bendrai visų apklausoje dalyvavusių europiečių, – rezultatus komentuoja „GfK Custom Research Baltic“ atstovė Skaistė Varnienė. – Analizuojant tik Lietuvos respondentų rezultatus matyti, kad lyginant su apibendrintais visų apklaustųjų duomenimis, mūsų šalies gyventojai labiau nerimauja dėl pajamų trūkumo ir išlaidų sveikatai. Tačiau pozityvesni tautiečiai tuomet, kai vertina pragyvenimo išlaidas ir nedarbą.“
Rezultatai parodė, kad lietuviai, palyginus su kitais europiečiais, yra labiau linkę manyti, jog šalies ekonominė padėtis pagerės – pastarojo iki kitų metų pavasario tikisi beveik 40 proc., o pablogėjimo – beveik 30 proc. tautiečių. Tuo tarpu asmeninių finansų pagerėjimo tikisi kone 70 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų. „Paprašius nurodyti asmeninės finansinės padėties gerėjimo priežastis paaiškėjo, kad tai labiausiai siejama su padidėjusiu atlygiu bei naujo darbo galimybėmis. Tai leidžia daryti išvadą, kad žmonės patys imasi iniciatyvos, o ne laukia sprendimų valstybės mastu, kurie galėtų pagerinti jų finansinę padėtį. Beje, palyginus Lietuvos ir asmeninių finansų prognozes matyti, kad tautiečiai savo finansinės padėties perspektyvas vertina net geriau už šalies ekonominę situaciją“, – dėmesį atkreipia Skaistė Varnienė. Asmeninės finansinės padėties pablogėjimą Lietuvos gyventojai visų pirma sieja su sumažėjusiomis pajamomis darbe (40 proc.) bei liga ir invalidumu (18 proc.).
Apklausos metu buvo teirautasi, kas labiausiai didina pragyvenimo išlaidas. Apibendrinti visų europiečių duomenys atskleidė, kad labiausiai jas didina išlaidos nuomai ar būsto paskola. Antroje vietoje buvo minimos išlaidos komunalinėms paslaugoms, trečioje – išlaidos maistui. Tuo tarpu Lietuvos respondentai dažniausiai minėjo išlaidas komunalinėms paslaugoms, o išlaidas maistui nurodė tik 8 proc. lietuvių.
Analizuojant tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų, kurios buvo minimos kaip aktualiausios visiems respondentams, net 70 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė santaupų grynaisiais neturintys arba į šį klausimą negalėjo atsakyti. Pasak kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų vadovės Lauros Puidokaitės, išlaidų didėjimas ir santaupų neturėjimas neretai koreliuoja su ketinimu imti paskolą, todėl respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina kredito gavimo galimybes jų šalyje. Visose rinkose nuomonės pasiskirstė skirtingai. Lietuvos atveju vieningos nuomonės taip pat nebuvo – maždaug trečdaliui gyventojų atrodo, kad paskolą paimti yra paprasta, beveik tiek pat – kad sudėtinga.
Tyrime dalyvavusiųjų buvo prašoma nurodyti ir priežastis, dėl kurių imama paskola. „Apibendrinus visų europiečių atsakymus matyti, kad pagrindine skolinimosi priežastimi išlieka netikėtai atsiradusios išlaidos. Taip atsakė maždaug kas trečias apklausoje dalyvavęs europietis, – rezultatus komentuoja Laura Puidokaitė. – Tuo tarpu tautiečiai paskolą dažniausiai imtų remontui namuose atlikti (42 proc.), o trečdalis skolintųsi sveikatos išlaidoms padengti. Verta atkreipti dėmesį, kad bendrai visų europiečių rezultatai parodė, kad gydymui skolintųsi tik kas dešimtas apklausos dalyvis.“
Apklausoje, kuri vykdyta šių metų balandžio-gegužės mėnesiais, dalyvavo 7779 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 400 respondentų.
