Grunvalde vyko Žalgirio mūšio inscenizacija
Liepos 18 d., minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines, gausi Lietuvos delegacija dalyvavo Žalgirio mūšio minėjime-inscenizacijoje istorinėje mūšio vietoje, Griunvalde (Lenkija). Aštuntąjį kartą renginyje dalyvaujančius Lietuvos karius ir Viduramžių rekonstruktorius aplankė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Mūsų tautas vienyja šimtmečius skaičiuojanti bendra istorija. Ilgus amžius kovojome prieš bendrus priešus. Mes kupini pagarbos mūsų protėviams ir jų pralietam kraujui laisvės kovose. Stovime čia prie šio puikaus paminklo ir prisimename visus, kas žuvo už laisvę“, – prie Žalgirio mūšiui atminti skirto paminklo sakė ministras J. Olekas.
Žalgirio mūšio inscenizacijos kariai visą savaitę gyveno viduramžiškoje stovykloje, kausis riterių turnyruose, turėjo galimybę apsižvalgyti po tikrą viduramžių amatų turgų, taip pat dalyvavo pagrindiniame šventės renginyje – Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Karius mūšyje palaikė ir gausios lietuvių kavalerijos pajėgos, kurios inscenizacijoje atliko lemtingą, apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą, lėmusį pergalę. Lietuvos karius šiemet atstovavo net keturios skirtingos mūšio vėliavos.
Renginyje su istoriniais XIV a. riterių šarvais dalyvavo per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto Didžiojo rolę inscenizacijoje atliko Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Renginys sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jame dalyvauja riteriai iš visos Europos. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010 m., mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas mjr. D. Mazurkevičius.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
 |
 |
 |
 |
