Ką būtina žinoti apie įmonių bankrotą?

Įmonių bankrotas – pakankamai sudėtingas įstatymiškai reglamentuotas procesas. Apie tai, kokie požymiai privalo būti nustatomi keliant bankroto bylą įmonei ir ką reikėtų žinoti apie įmonei keliamą bankrotą kalbamės su advokato padėjėja Rasa Vaičekauskyte, sukaupusia nemažą atstovavimo įmonių bankroto bylose tiek pareiškėjui, tiek atsakovui patirtį.

Kokie požymiai privalo būti nustatyti keliant bankroto bylą įmonei?

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d., bankroto byla yra keliama esant bent vienai iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;  įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Ką reiškia teiginys „įmonė yra nemoki”? Kaip tai nustatoma?

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas.

Kiek laiko turi būti pradelstas įspareigojimų vykdymas?

Įstatymas šiuo metu nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant ne bet kokią, o realią įmonės finansinę būklę.

Ar pasitaiko praktikoje atvejų, kai pateikiami melagingi duomenys?

Taip drąsiai teigti, kad melagingi, negalėčiau, tačiau yra nemažai atvejų, kai atsakovo balansuose pateikti duomenys yra prieštaraujantys kitiems jo paties pateiktiems finansiniams duomenims, kurie taip pat yra prieštaringi, iškreipti. Tai daroma tyčia, siekiant suklaidinti teismą ir ieškovą. Dėl šios priežasties  pirmosios instancijos teismas kartais netinkamai įvertina atsakovo pateiktus duomenis, tokius kaip balansai, aiškinamieji raštai, kreditorių bei debitorių sąrašas, pelno (nuostolių) ataskaitos, nesiaiškina nurodytų rodiklių realumo bei pagrįstumo.

Kokiu balansu  vadovaujamasi byloje, kai jų pateikta keletas?

Teismas privalo tikėti paskutiniu balansu, kuris yra pateiktas Registrų centrui.

Kokios dar klaidos padeda nustatyti atsakovo melą?

Pavyzdžiui, patyręs bankroto bylų specialistas iškart indentifikuoja neišsamią pelno (nuostolių) ataskaitą, ypač tuo atveju, kai  siekiama nuslėpti pardavimo savikainą finansiniais metais turint tikslą neatskleisti, vykdoma reali veikla įmonėje ar ne. Kitas pavyzdys – debitorių sąrašai, kurie yra vienokiu ar kitokiu tikslu iškreipti. Tie pavyzdžiai priklauso nuo individualios situacijos.

Kokie rodikliai dar svarbūs analizei?

Vertinant bendrovės turtinę būklę, ypač svarbu išanalizuoti ir ištirti bendrovės gautinas sumas, t. y. kokie ūkio subjektai turi įsipareigojimų atsakovui, kokiu teisiniu pagrindu jie atsiranda ir kiek iš tiesų yra realu juos atgauti. Be to, svarbu, ar įmonė turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, taip pat tokie dalykai kaip pinigų judėjimas sąskaitose, darbuotojų skaičius, veiklos forma, turtinės teisės, priklausančios atsakovui iš trečiųjų asmenų, vykdomosios bylos, antstolių išieškojimų aktai, įsiskolinimai VMI, “Sodrai”, darbuotojams ir kt.

Ar egzistuoja teiginio „įmonė nemoki, kai ji viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės” išimtys?

Taip, išimčių tikrai esama. Nustačius, kad įmonė keletą metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės.

Ką reiškia teismo pareiga būti aktyviam bankroto byloje?

Pavyzdžiui, byloje esant prieštaravimų, teismas gali skirti auditą ir/ar ekspertizę. Dar daugiau – teismas gali skirti nagrinėjimą ir žodinio proceso tvarka, nes įprastai bankroto bylos iškėlimo procesas vyksta rašytine tvarka.