Verslas kaime – nauja pradžia
Šalies vietos veiklos grupės (VVG), susikūrę patogią aplinką kaime, dabar raitojasi rankoves ir ruošiasi naujajam 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui. Parengtos vietos plėtros strategijos rodo, kad dabar didžiausią dėmesį ruošiamasi skirti verslui, įskaitant socialinį ir bendruomeninį verslą.
Kol kas verslo priemonės yra nemenkas iššūkis visoms šalies VVG, tačiau jos, sutelkusios kaimo žmones ir užmezgusios tarptautinius kontaktus, kupinos drąsos eiti į priekį. Pasak Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkės Redos Kneizevičienės, įgyvendinti viešojo pobūdžio projektai daug prisidėjo prie verslumo skatinimo kaime. „Kaimo žmonės išmoko spręsti problemas kartu, padidinome jų gebėjimus, o tai labai svarbu einant į naująjį Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos etapą. LEADER metodo varikliukas sukasi, veiklos principai išlieka tie patys, bet su nauju atspalviu“, – pastebi R. Kneizevičienė. Žvelgdamos į ateinantį laikotarpį, daugelis VVG įsipareigojo ne mažiau kaip 75 proc. vietos projektams skirtos paramos nukeipti kaimo ekonomikai stiprinti: darbo vietų ir verslo kūrimui bei plėtrai.
Labai svarbios patirties VVG įgijo bendradarbiaudamos su verslu. Praėjusiuoju 2007-2014 m. laikotarpiu kaime sukurti 1 442 nauji verslai. „Verslo atstovai dalyvavo rengiant vietos plėtros strategijas ir jiems tai patiko. Pradžia buvo nedrąsi, bet verslininkai pradėjo matyti naudą. Konsultuodamiesi su VVG, jie formavo savo verslo idėjas, yra susikūrusių ir mažų klasterių“, – pasakoja R. Kneizevičienė.
Ne viena VVG turi gražaus bendradarbiavimo su verslu pavyzdžių. Akmenės rajono VVG – viena iš nedaugelio Lietuvos vietos veiklos grupių, kurios strategijoje buvo numatyta įgyvendinti net 25 verslo projektus. Privataus verslo įgyvendinti projektai apėmė didelę veiklų įvairovę: įsigyta įrangos, reikalingos statybų, kraštovaizdžio tvarkymo darbams, apgyvendinimo paslaugoms, spausdinimo, baldų gamybos, medienos apdirbimo, renginių organizavimo ir kitoms paslaugoms teikti. Verslininkai, pasinaudoję parama, taip pat atgaivino amatų – žvakininkystės, kalvystės veiklas. Įgyvendinus visus šiuos projektus, Akmenės rajone sukurtos 93 naujos darbo vietos.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėjos Kristinos Indriošienės, įgyvendinti viešojo pobūdžio projektai, nors jie darbo vietų ir nesukūrė, bet daug prisidėjo prie verslui palankios aplinkos kūrimo. Išradingos vietos veiklos grupės kūrė turgelius, amatų centrus, kurie prisidėjo prie verslumo skatinimo, rengė edukacines programas ir kt. Sėkmingo verslo pavyzdžių kaime yra tikrai nemažai. Pavyzdžiui, viena versli kaimo bendruomenė, gražiai įsirengusi vietos stadioną, lėšų dabar užsidirba jį nuomodama miesto futbolo klubui.
Vietos veiklos grupės mato ir socialinio verslo galimybių. „Įmonė, save vadinanti socialiniu verslu, kažką gero daro visuomenei. Socialinis verslas sprendžia problemas, kurių neišsprendžia valstybė ar privatus verslas“, – sako VšĮ „Socialinių investicijų fondas“ socialinio verslumo konsultantas Mindaugas Danys. Tai viena iš veiklų, kuri yra tikrai labai perspektyvi kaimo vietovėse, nes savivaldybės mielai perka kokybiškas paslaugas, kurios yra arčiau žmonių. Tokia veiklos forma būtų aktuali plečiant vaikų, neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros, globos ir užimtumo paslaugas. ,Šitoje srityje būtinas bendradarbiavimas su vietos valdžia, nes reikia galvoti apie tai, kad paslaugos ir pasibaigus projektui būtų perkamos“, – atkreipia dėmesį R. Kneizevičienė.
Pasak M. Danio, kaimo bendruomenė turi sugalvoti, kaip išnaudoti žmonių poreikius. Kaime yra plati erdvė reikštis, tereikia noro ir iniciatyvos. Įdomu tai, kad Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje pastebimas kooperatyvų, kaip socialinio verslo, atgimimas, tai puikus pavyzdys Lietuvos kaimo bendruomenėms.
Keičiantis požiūriui į kaimą, keičiasi požiūris ir į bendruomeninį verslą. Versle akcentuojamos pajamos, o bendruomeniniame versle gautos pajamos investuojamos į pačių bendruomenės žmonių gerovę. Bendruomeninis verslas kaimui naudingas ne tik tuo, kad bendruomenė turi lėšų sau ir sukuriama darbo vietų, bet šis verslas gali sustiprinti jame dirbantį žmogų – jis pats gali imtis individualaus verslo. Planuojama, kad VVG padės išgryninti idėją ir ją įgyvendinti. „Ateityje matome darbą su žmonėmis, kurie turi individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą. Štai, pas mus ateina moteris ir sako, kad jai reikėtų tik nusipirkti siuvimo mašiną ir galėtų teikti rūbų taisymo paslaugą. Žmogui svarbu išlaikyti ar susikurti darbo vietą. Mūsų parengtose vietos plėtros strategijose prašysime didesnio paramos intensyvumo smulkiesiems verslininkams“, – planais dalijosi R. Kneizevičienė.
Verslas kaime turi daug daugiau galimybių pasiremti vietiniais ištekliais. Tai, kad kaimo verslininkai gali susikurti konkurencinį pranašumą, neabejoja ir verslo konsultantas Ugnius Savickas. „Geri vadybos gebėjimai gali atsirasti bet kuriame sektoriuje. Svarbiausia – sukurti tokį produktą ar paslaugą, kurio reikia vartotojui. Ir mano patarimas Jums – konkurentus visada galima „užmušti“ kūrybingumu“, – esminius verslo ypatumus pabrėžė konsultantas.
