85 proc. lietuvių pirkdami internetu atsiskaito bankiniais pavedimais
Lietuvoje sparčiai augant elektroninių parduotuvių skaičiui, kasmet daugėja ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais. Nors populiariausiu mokėjimo būdu perkant internetu pasaulyje išlieka kortelės, Lietuvoje 2015 m. net 11 iš 13 pirkėjų atsiskaitė bankiniais pavedimais, o mokėjimai kortelėmis sudarė tik dešimtadalį visų atsiskaitymų. Prognozuojama, kad šiais metais situacija turėtų keistis dėl bankų grąžinamos galimybės už pirkinius internetu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tokias tendencijas atskleidžia įmokų surinkimo elektroninėms parduotuvėms bendrovės „Mistertango“ duomenys.
Praėjusiais metais net 85 proc. Lietuvos gyventojų apsipirkinėdami internetu atsiskaitinėjo atlikdami bankinius pavedimus – atsiskaitymai naudojantis „Bank link“ sistema, kuomet mokėtojas nukreipiamas į interneto banko sistemoje suformuotą pavedimą, sudarė net 55 proc., o įprasti banko pavedimai – 30 proc. Tik 10 proc. lietuvių apsipirkinėdami internetu atsiskaitinėjo mokėjimo kortelėmis, 5 proc. – kitais mokėjimo būdais, pavyzdžiui, lizingu ar virtualia „Bitcoin“ valiuta.
„Mažą mokėjimo kortelių populiarumą Lietuvoje galima sieti su vietinių bankų strategija. Viena vertus, ne visi žmonės turi atsiskaitinėjimui internetu pritaikytas korteles, tačiau dar svarbiau – bankai nėra suinteresuoti kortelių priėmimo paslaugų teikimu, nes jiems naudingiau taikyti 2-3 proc. mokestį nuo pirkinio sumos mokant per „banklinką“, nei gauti 0,5 proc. pirkinio sumos atsiskaitant mokėjimo kortele. Taip pat egzistuoja ir atsiskaitymų vogtomis kortelėmis rizika. Tai lemia, kad turime vienus didžiausių Europoje e-prekybos įmokų priėmimo įkainių“, – teigia Audrius Ramanauskas, įmokų surinkimo el. parduotuvėms bendrovės „Mistertango“ direktorius.
Pirkėjo pasirenkamas atsiskaitymo būdas perkant internetu dažnai priklauso ir nuo prekės kainos bei laiko, kaip greitai pinigus turi gauti prekybininkas. Pavyzdžiui, perkant lėktuvo bilietus sumokėti reikia kuo skubiau, todėl šioje srityje įsigalėję momentiniai atsiskaitymai. Pasak A. Ramanausko, šiuo atveju aktuali ir mokėjimo kaina: kadangi sumos yra nemažos, mokant 2-3 proc. nuo, pavyzdžiui, 200 Eur vertės bilieto per „Bank link“ sistemą, susidaro 4-6 Eur mokėjimo savikaina. Todėl šiuo atveju tinkamesni greitieji mokėjimai – bankinio mokėjimo inicijavimo paslauga, kuomet sistema atlieka mokėjimą tiesiai iš pirkėjo banko sąskaitos – jie yra atliekami iškart ir kur kas pigiau – vos už 0,5 Eur. Tuo tarpu ten, kur prekių ar paslaugų kainos nesikeičia taip greitai, tinka ir įprasti banko pavedimai, tačiau pagrindinis jų trūkumas yra tai, kad pinigus išsiuntus penktadienį po pietų, jie atkeliaus tik pirmadienį ryte.
Tendencijos rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau renkasi banko pavedimus, o atsiskaitantys iš užsienio – mokėjimo kortelę arba sparčiai populiarėjančią virtualią valiutą „Bitcoin“, kuria atsiskaitinėjama vis dažniau.
Prognozuojama, kad 2016-aisiais situacija internetinių mokėjimų srityje turėtų keistis – neseniai buvo paskelbta, kad bankai į elektronines parduotuves grąžina atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo ir tvarkymo išlaidos prekybininkui sudaro apie 3 proc. nuo apyvartos ir šie kaštai gula tiek ant pirkėjo, tiek ant pardavėjo pečių, Lietuvoje daugėja alternatyvių mokėjimo paslaugų tiekėjų. Jie siūlo e-parduotuvėms palankiausius sprendimus, tarp kurių – ir galimybė priimti patogesnius mokėjimus kortelėmis.
„Naujos tendencijos buvo fiksuojamos jau praėjusiais metais, kai rinkoje buvo pasiūlyti greitieji mokėjimai. Pavyzdžiui, e-prekybos portaluose, kuriuose yra įdiegtas greitųjų mokėjimų atsiskaitymo modulis, „Bank link“ sistemą iš dalies pakeitė greitieji mokėjimai – jie sudarė daugiau nei pusę visų atsiskaitymo būdų. Tuo tarpu „banklinko“ vis dažniau atsisakoma dėl didelės jo kainos prekybininkui“, – teigia A. Ramanauskas.
