Apie Varėnos rajono verslo plėtrą diskutavo rajono vadovai ir verslininkai
Varėnos rajono savivaldybė rajono verslo atstovus sukvietė į renginį „Varėnos rajono verslo plėtros aptarimas”. Varėnos kultūros centre vykusiame susitikime apie šiandieninę ekonominę situaciją bei rajono verslo plėtrą diskutavo rajono vadovai, tarybos nariai, savivaldybės specialistai ir verslininkai. Renginio metu buvo pristatyta šiandieninė ekonominė Varėnos rajono situacija bei 2016-2018 m. verslo plėtros programa.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta padėkojo gausiai susirinkusiems verslo atstovams ir pažymėjo, kad savivaldybei rengiant verslo plėtros programą, yra labai svarbi vietos verslininkų nuomonė, todėl į ją bus atsižvelgta. Meras sakė, jog šiandien didelius iššūkius kelia tai, jog Varėnos rajonas yra įvardintas kaip vienas mažiausiai verslių rajonų šalyje, kuriame sparčiai sensta visuomenė, mažėja gyventojų skaičius, išvyksta jaunimas. Todėl rajono vadovai pasirengę apie šias ir kitas problemas kalbėti su verslininkais ir drauge ieškoti būdų joms mažinti. Pasak rajono vadovo, šis susitikimas ir buvo organizuotas siekiant išklausyti pasiūlymus bei aptarti rajono verslo plėtros kryptis.
Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir verslo skyriaus vedėja Daiva Vaičiulionienė pristatė šiandieninę ekonominę rajono situaciją. Nedarbo lygis Varėnos rajone yra vienas mažiausių Alytaus apskrityje ir siekia 11,6 proc. Didžiausią dalį Varėnos rajono bendrojo vidaus produkto sukuria smulkios ir vidutinės įmonės. Šiame sektoriuje sukoncentruota didžioji dalis darbo jėgos. Jis greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. 2015 m. rajone buvo 365 veikiantys ūkio subjektai. Verslininkų apklausos duomenys parodė, jog rajono įmonėms labiausiai trūksta sezoninių darbuotojų, užsienio kalbas mokančių vadybininkų bei vadovavimo kompetencijas turinčių darbuotojų. Verslo atstovai mano, kad labiausiai turi būti skatinamos turizmo paslaugos, medžio apdirbimo bei grybų ir uogų perdirbimo įmonės.
Mero patarėjas Aldas Miečinskas verslo atstovams pristatė Varėnos rajono verslo plėtros 2016-2018 metų programą, kuri, anot A. Miečinsko, yra programos projektas, ir ją bus galima papildyti. Jis pabrėžė, kad problemų daug, ir sprendimų bus ieškoma rajono valdžiai bendradarbiaujant su verslo atstovais.
Pagrindiniai veiksniai, ribojantys Varėnos rajono ekonominę plėtrą, yra tai, jog žemos rajono gyventojų pajamos neužtikrina vidinio vartojimo, kuris leistų kurtis naujoms veikloms paslaugų sferoje; nėra sukurta infrastruktūra, kurioje galėtų būti vykdomos plyno lauko investicijos; kvalifikuotų specialistų ir darbuotojų trūkumas.
A. Miečinskas pažymėjo, kad verslo plėtros programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas verslo iniciatyvoms Varėnos rajone. Prioritetiniai rajono ekonomikos sektoriai – turizmas ir poilsis, maisto pramonė, medienos apdirbimo pramonė. Verslo plėtros sąlygų gerinimo priemonės – tiesioginės paramos priemonės, verslo infrastruktūros plėtra, investuotojų paieška, komunikacija ir paslaugos. Tiesioginės paramos priemonės – verslo liudijimų kainų pertvarka, premijos naujoms įmonėms, įdarbinusioms daugiausia vietinių gyventojų, parodų ir turizmo bei verslo objektų rinkodara. Verslo liudijimų kainų pertvarkos, reikalingiausių profesijų skatinimo tikslas – paskatinti reikalingiausių specialistų pritraukimą ir rengimą Varėnos rajone, priemonės – identifikuoti trūkstamas profesijas ir veiklas; nustatyti nulinį verslo liudijimų tarifą šias veiklas vykdantiems asmenims. Parodų ir turizmo bei verslo objektų rinkodaros tikslas – pritraukti poilsiautojus ir lankytojus. Planuojama kartu su turizmo verslo subjektais pasirinkti parodas ir su verslininkais prisatyti turizmo ir verslo galimybes Varėnos rajone. Taip pat sukurti rinkodarines priemones, reprezentuojančias Varėnos rajoną. Verslo infrastruktūros plėtra – pramonės zonų formavimas, esamo savivaldybės turto panaudojimo efektyvumo didinimas, verslo inkubatoriaus kūrimas, verslo objektų pasiekiamumo gerinimas. Pramonės zonų formavimo tikslas – parengti prielaidas plyno lauko investicijoms. Iš esamų nenaudojamų teritorijų suformuoti pramoninės paskirties sklypą su infrastruktūra, kur būtų galima vystyti gamybinę veiklą. Sukurti pramoninės paskirties zoną, kuri ateityje galėtų būti naudojama gamybinės paskirties ir verslo plėtrai. Verslo inkubatoriaus kūrimo tikslas – sukurti sąlygas pradedatiesiems. Planuojama parengti projektą ES lėšoms pritraukti ir nenaudojamose patalpose įkurti verslo inkubatorių, kuriame galėtų kurtis pradedantys verslininkai. Taip pat planuojama steigti verslo asociacijas, kurti paslaugas verslui elektroninėje erdvėje, rajone vykdomus mokymus adaptuoti verslo poreikiams; inicijuoti Varėnos rajono turizmo verslo asociacijos steigimą. Plyno lauko investuotojų paieškos tikslas – didinti gamyboje užimtų gyventojų skaičių. Tam tikslui planuojama parengti Varėnos rajono galimybių studiją, suformuoti investicijoms paruoštus sklypus ir juos pristatyti investuotojų paieška užsiimančioms organizacijoms.
Išklausę pateiktą informaciją, verslininkai išreiškė neigiamą požiūrį į verslo liudijimų kainų mažinimą. Anot jų, pirmiausia reikia labai apgalvoti, kokioms verslo rūšims galima taikyti nulinį verslo liudijimo tarifą. UAB „Varėnos statyba” vadovas Vytas Valentukevičius ir UAB „Varbitas” vadovė Rasa Biekšienė pastebėjo, kad jeigu nulinis tarifas bus taikomas statybininkams ir kitiems šios srities specialistams, rajono statybos įmonės neteks darbuotojų. Į V. Valentukevičiaus pastebėjimus dėl naujų statybų bei socialinio būsto poreikio meras A. Kašėta atsakė, kad savivaldybė skaičiuos, kaip finansiškai naudingiau – ar socialinį būstą statyti naują, ar renovuoti pritaikant esamus pastatus, ar pirkti.
Susitikime dalyvavusi Šiaulių banko Alytaus regiono vadovė Irena Vanagienė pažymėjo, kad Varėnos rajono verslo plėtros kryptis yra teisinga, tačiau verslą rajono verslininkams pirmiausia reikia vystyti tarpusavyje. Jos nuomone, statybininkams nereikia dalinti nemokamų patentų, tačiau reikia paskatinti audėjas, mezgėjas, sūrininkus, kitus retesnių amatų atstovus. I. Vanagienė pasidžiaugė, kad Varėna pagal rodiklius yra 5-6 vietoje Lietuvoje daugiabučių namų renovavimo srityje, ir kol kas nėra nė vieno stringančio renovavimo projekto. Ji sakė, kad Varėnos krašte trūksta jaunų verslininkų ir ragino išnaudoti palankias galimybes, rasti naujų nišų verslui kurti.
Turizmo verslo atstovai teigė pasigendantys aiškios turizmo krypties, jie prašė rengiant naują programą atsižvelgti į tai, jog turizmo verslas yra labai sezoniškas, prašė sukurti inovatyvių rinkodaros ir reklamos priemonių. A. Miečinskas sakė, jog naujoje programoje kaip tik ir bus numatytos priemonės, kurių pagalba bus siekiama pritraukti kuo daugiau turistų.
Prasidėjus diskusijai dėl viešbučio poreikio Varėnoje, UAB „Erstara” vadovė Rūta Tumosienė sakė, jog viešbučio projektą ji turinti, tačiau abejoja, ar viešbutis nebūtų nuostolingas.
Kitų verslo sričių atstovai išsakė savo pastebėjimus, jog Varėnos rajone egzistuoja ne vien turizmo verslas, tad naujoje verslo plėtros programoje reikia irgi į tai atkreipti dėmesį. Taip pat siūlė remti ne tik naujas darbo vietas įkūrusias, bet ir daug metų rajone veikiančias ir daug darbo vietų įkūrusias verslo įmones.
Mero patarėjas A. Miečinskas sakė, jog iš šio susitikimo tapo aišku, jog verslininkams, vykdantiems gamybą, yra svarbūs vieni klausimai, o turizmo verslo atstovams – kiti, tad Varėnos rajone tikslinga steigti dvi verslo atstovų asociacijas.
Meras Algis Kašėta, apibendrindamas susitikime išsakytus verslininkų pasiūlymus ir pastebėjimus, pažymėjo, jog racionalūs pasiūlymai bus apsvarstyti, o Varėnos rajone verslas vystysis teisinga linkme ir sparčiau tik tuomet, jeigu rajono savivaldybė bei verslininkai tampriai tarpusavyje bendradarbiaus.
