Socialinėms įmonėms – valstybės parama neįgaliuosius išlaikyti darbo rinkoje

Praėjusiais metais visoje šalyje Lietuvos darbo birža administravo 148 socialines įmones, kuriose dirba per 5,8 tūkst. neįgaliųjų. Daugiausiai jų veikė Vilniuje – 60, Kaune – 34 ir Klaipėdoje – 19. Dar 10 naujų įmonių pernai įsteigta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje, kurioms sukūrus darbo vietas negaliesiems buvo suteiktas socialinės įmonės statusas. Tokio statuso neteko 3 įmonės. 2015 metais 30 socialinių įmonių įsteigė 147 naujas darbo vietas ir įdarbino neįgaliuosius.

Socialinės įmonės kuria naujas darbo vietas neįgaliesiems

2015 metais socialinės įmonės, įsteigusios 147 naujas darbo vietas, įdarbino 3 neįgaliuosius, turinčius 0-25 proc. darbingumo lygį, 33 darbuotojus – 30-40 proc. darbingumo lygį, 109 darbuotojus – 45-55 proc. darbingumo lygį ir 2 darbuotojus vidutinių specialiųjų poreikių. Vidutinė vienos įsteigtos darbo vietos neįgaliajam kaina buvo 13,6 tūkst. Eur, iš kurių 7,9 tūkst. Eur sudarė valstybės pagalbos lėšos ir 5,7 tūkst. Eur – socialinės įmonės lėšos.

Daugiausiai darbo vietų įsteigė UAB „eKopija“ – 15, UAB „Baltic Home – 14, UAB „BSS grupė“ – 10, UAB „Vilniaus skalbykla“ – 6, UAB „Panevėžio Lironta “ ir UAB „Baltic Printing House“ – po 5 darbo vietas, UAB „JUSTURA“ ir UAB „Švaros piramidė“ – po 4 darbo vietas. Kitos socialinės įmonės įsteigė po vieną tris darbo vietas įvairių įrenginių operatoriams, vairuotojams, siuvėjams, valytojams, padavėjams, virėjams, archyvarams, frezuotojams, administratoriams ir kompiuterių meistrams.

Kokios subsidijos buvo teikiamos socialinėms įmonėms?

Dvidešimt trys neįgaliųjų socialinės įmonės gavo asistento subsidiją ir joms iš dalies kompensuotos išlaidos už 112 asistentų darbą (gestų kalbos vertėjų), kurie padėjo 260 neįgaliems darbuotojams, turintiems nuo 0 iki 40 proc. darbingumo lygį ar didelių/vidutinių specialiųjų poreikių lygį, atlikti jų darbo funkcijas.

Penkiolika neįgaliųjų socialinių įmonių gavo transporto subsidiją – jos 164 neįgalius darbuotojus (nuo 0 iki 40 proc. darbingumo lygio ar didelių/vidutinių specialiųjų poreikių lygio) vežė į darbą ir atgal į namus arba jų darbui namuose (pagal nuotolinę darbo sutartį) pristatė reikalingas medžiagas, detales ir gaminius.

Neįgaliųjų socialinės įmonės – viešoji įstaiga „Aksida“ ir UAB „Languvita“, kuriose dirba darbuotojai su regėjimo ar klausos negalia, gavo subsidiją papildomoms administracinėms išlaidoms kompensuoti.

Pernai dvi neįgaliųjų socialinės įmonės UAB „LIREGUS“ ir UAB „REGSEDA“ darbuotojams su regėjimo negalia pritaikė darbo aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, išdažydami atitinkamų patalpų sienas kontrastinėmis spalvomis, įrengdami grindis su pažymėtais praėjimo takais bei specialiu apšvietimu neįgaliems darbuotojams. Aplinkos pritaikymas vienam darbuotojui vidutiniškai kainavo 1,8 tūkst. Eur, iš jų – 1,4 tūkst. Eur buvo valstybės biudžeto lėšos.

Socialinės įmonės dažniausiai teikia paslaugas ir gamina įvairią produkciją. Paslaugų srityje užsiima valymo, pakavimo, siuvimo, masažo, buhalterinės apskaitos, dokumentų tvarkymo ir saugojimo, duomenų apdorojimo bei kompiuterinės technikos priežiūros darbais. Šios įmonės dirba maisto (mėsos, pieno, majonezo, makaronų), popieriaus ir kartono, metalo ir keraminių dirbinių gamyboje, baldų ir medienos apdirbimo srityje bei vykdo spaudos darbus.

2015 metais socialinėms įmonėms iš viso buvo suteikta 17,8 mln. Eur valstybės parama panaudojant valstybės biudžeto ir Europos struktūrinių fondų lėšas. Didžiausią paramos dalį sudarė subsidija neįgalių darbuotojų darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuoto valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti – 16,5 mln. Eur, kuri buvo išmokėta 148 socialinėms įmonėms.