VMVT direktorius J. Milius: „Siekiame, kad maisto klastojimas ir nelegali prekyba būtų pripažinti kriminaliniais nusikaltimais“
Pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse taikomos vis griežtesnės priemonės, siekiant užkirsti kelią nelegaliam maisto produktų gaminimui ir pardavimui, taip pat maisto klastojimo atvejams.
Vietoj jautienos – arkliena, alyvuogės išmirkytos vario sulfate
Apie maisto klastojimą ir vartotojų apgaudinėjimą garsiausiai imta kalbėti po daugelį Europos šalių sukrėtusio tyrimo, kurio metu nustatyta, kad įvairiuose mėsos gaminiuose jautiena buvo pakeista gerokai pigesne, galimai net nelegaliai pagaminta arkliena. Mėsos konservų su arkliena buvo aptikta ir Lietuvoje.
Italijoje nustatyta atvejų, kai prastenės rūšies alyvuogių aliejaus etiketėse buvo nurodyta aukščiausia rūšis. Falsifikuotos alyvuogės, jas mirkant vario sulfate, kad pakeistų spalvą.
Didžiosios Britanijos pareigūnai sulaikė daugiau kaip milijoną vištų kiaušinių, kurie buvo ženklinami kaip ekologiški, sudėti laisvėje gyvenančių vištų, nors iš tiesų taip supakuoti buvo pigesni, narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
Lietuvoje šiemet taip pat išaiškintas galimas kiaušinių klastojimo atvejis. Daugiau kaip 40 tūkst. vienetų kiaušinių buvo atgabenta į Lietuvą be privalomos ženklinimo informacijos, t. y. nepateikta informacija apie vištų auginimo būdą.
Vien per šių metų pirmą ketvirtį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, sulaikė 120 tonų neaiškios kilmės mėsos. Sandėlyje taip pat rasta perpakavimui paruoštų kartoninių dėžių ir įvairių ženklinimo etikečių. Įtariama, kad suklastojus ženklinimo informaciją mėsą buvo planuojama išvežta į kitas šalis.
Taip pat išaiškinami atvejai, kai privataus namo garaže ar sodų bendrijose nelegaliai tvarkomos neaiškios kilmės šaldytos ir sūdytos žuvys, ikrai, gaminami mėsos gaminiai. Pareigūnai neatmeta galimybės, kad vėliau visą šią produkciją be apskaitos dokumentų būtų siekiama realizuoti turgavietėse.
„Klastodami produktus nesąžiningi verslininkai pelnosi ne tik parduodami prastos kokybės maistą už aukščiausią kainą, bet ir mūsų visų sveikatos sąskaita. Svarbu pabrėžti, kad tai visos Europos problema. Stengiamės nelegaliai prekybai ir produktų klastojimui užkirsti kelią, tačiau ne visuomet mūsų turimos priemonės atgraso nuo tokios veiklos ateityje. Gaunamas pelnas dažnai būna kur kas didesnis nei baudos“, – sako VMVT direktorius Jonas Milius.
Ruošiami įstatymų projektai, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė
Europolas ir Interpolas kasmet iniciuoja operacijas „Opson“, kurių metu daugiau kaip 50-ties valstybių maisto ir veterinarijos tarnybų, policijos ir muitinės pareigūnai tikrina oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius. Kovai su maisto produktų klastotėmis kuriami specializuoti policijos padaliniai, tačiau, pasak J. Miliaus, norint sulaukti efektyvių rezultatų būtina griežtinti sankcijas pažeidėjams.
„Šiandien susiduriame su situacijomis, kai už neteisėtą veiklą skiriamos sąlyginai nedidelės administracinės baudos, atimamas ir sunaikinamas krovinys. Tačiau turi keistis požiūris į tokius nusikaltimus. Turėtų būti keliamos baudžiamosios bylos, nes parduodant neaiškios kilmės produktus rizikuojama žmonių sveikata, valstybė patiria finansinių nuostolių. Siekiame, kad maisto produktų klastojimas būtų pripažintas kriminaliniu nusikaltimu. Tokia praktika jau taikoma Italijoje, Ispanijoje, kitose šalyse“, – pabrėžia J. Milius.
VMVT artimiausiu laiku pateiks teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais dėl maisto klastočių ir nelegalios prekybos būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, jau paruoštas teisės akto pakeitimas, numatantis, kad už tvarką turgavietėje būtų atsakingas jos savininkas, o ne kiekvienas prekiautojas atskirai, kaip yra dabar.
Tikimasi, kad griežtesnė atsakomybė už maisto klastojimą ir nelegalią prekybą, padės sumažinti padirbtų produktų skaičių ir papildys valstybės biudžetą sumokėtais mokesčiais.
