A. Gelūnas: konkrečios Vilniaus Sporto rūmų vizijos nėra, aišku tik viena – pastatas nebus griaunamas
Ant žydų kapinių sovietmečiu pastatytą Lietuvos sporto rūmų pastatą ir jo teritoriją Vilniuje planuojama paversti atminties vieta, tik dar neaišku, kokia forma tai bus įgyvendinta. Pastatas tikrai nebus griaunamas, sako rūmų likimą sprendžiančios darbo grupės vadovas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) direktorius Arūnas Gelūnas.
„Neturime aiškios idėjos, konkretaus projekto ant stalo, bet turime omenyje tarptautinius sutarimus, liečiančius Šnipiškių teritoriją ir pastatą, jo istoriją, brutalistinę architektūrą, tokią pramoginę-sportinę funkciją, kuri negalėtų būti tęsiama toliau. Todėl dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas ir ką daryti su teritorija, kokiu būdu išreikšti pagarbą tiems, kas ten buvo palaidoti“, – ketvirtadienį po darbo grupės susitikimo Vyriausybėje sakė A. Gelūnas.
Jis pabrėžia, kad ilgą laiką šiai vietai nebuvo skiriama derama pagarba, todėl dabar ieškoma tinkamiausių formų kultūrinei atminčiai įamžinti.
„Tai moderniajai Lietuvos istorijai, atminčiai yra svarbus pastatas, kurio neišeina nugriauti. Tiek dėl jo architektūrinių savybių – stogo, kurio konstrukcija yra pripažinta kultūros paveldu. (…) Kadangi ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir roko maršai, ir Sausio 13-osios aukos ten buvo pašarvotos. Tai kaip kultūrine atmintimi, svarbia Lietuvai, irgi tas pastatas yra įkrautas, nekalbant apie tai, kad jis stovi žydų kapinių centre ir ilgą laiką tai buvo ignoruota. Dabar Lietuva jau tarsi būtų pasiruošusi pagarbiu būdu sužadinti tą atmintį“, – sakė LNDM vadovas.
„Yra pasiūlymų, kad tai būtų daroma su pagarba, jautriai (…) anksčiau tokių diskusijų išvis nėra buvę. Čia yra pirmas kartas istorijoje, kai tokie balsai yra“, – pažymėjo A. Gelūnas.
Jei būtų galima rinktis, Vilniaus Sporto rūmų vietoje nestovėtų joks pastatas
Darbo grupės narys, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius Andrew Bakeris sveikina dėl Vilniaus Sporto rūmų pavertimo memorialu prasidėjusias diskusijas. Tačiau pažymi, kad, jei būtų galima rinktis, joks pastatas toje vietoje nestovėtų.
„Jei čia nebūtų jokio pastato, žinoma, niekas jo neprašytų statyti. Tai būtų tiesiog kapinės. Bet tokia yra realybė. Todėl, šiuo atveju, manau, verta svarstyti apie šio pastato paskirties atnaujinimą taip, kad atsispindėtų pagarba, ir kad būsimiems lankytojams būtų perduodama žydų gyvenimo Vilniuje istorija“, – sakė A. Bakeris.
„Tikiuosi bus sutarta dėl plano, kad, pirmiausia tai – žydų kapinės. Kad ši vieta bus pripažinta pirmiausia kaip žydų atminties vieta. Kad taip pat bus išlaikoma pagarba šio pastato architektūrinei ir kultūrinei atminčiai nepaisant to, kaip sudėtinga bus atrasti įamžinimo formą“, – savo lūkestį išsakė A. Bakeris.
Kaip praneša Vyriausybė, darbo grupė iš Lietuvos ir pasaulio mokslininkų istorikų, paveldosaugos ekspertų, rabinų ir visuomenininkų rengia ir teiks Vyriausybei senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymus ir koncepciją, apimančią Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato funkcinę paskirtį, senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos įamžinimą, tinkamą apsaugą, išorės ir vidaus sinergiją.
Tikimasi, kad darbo grupė pateiks savo pasiūlymus dėl statinio ateities iki šių metų pabaigos.
Kad Vilniaus Sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu Lietuvos žydų istorijai atminti, premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė 2022-ųjų sausį.
